Ekonomistai 2023 metų Lietuvos ekonomikos finišą prognozavo kiek geresnį. Dieną prieš paskelbiant išankstinius valstybės duomenų agentūros rezultatus, Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas, BNS žurnalistams sakė, kad tikisi 1,7 proc. metinio BVP augimo, Žygimantas Mauricas, „Luminor“ ekonomistas, kalbėjo apie 1 proc. metinį ekonomikos pakilimą, Indrė Genytė Pikčienė, atstovaujanti Šiaulių bankų grupę, planavo, kad Lietuvos ekonomika augs 0,8 proc. Kukliausią prognozę pateikė Aleksandras Izgorodinas, „Citadelė“ banko ekonomistas, jo teigimu, paskutinį ketvirtį ir per visus 2023 metus Lietuvos BVP padidėjo 0,2 proc. Ši prognozė buvo arčiausiai tiesos.
Paskelbtas tikrasis 2023 m. Lietuvos BVP rezultatas – pesimistiškesnis. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, ekonomika per metus ir per IV ketvirtį smuko 0,3 proc. 2023 m. Lietuvos BVP, skaičiuojant to meto kainomis, sudarė 72,1 mlrd. eurų. Šiuos rezultatus komentavo optimizmo nestokojantys ekonomistai. Pasak N. Mačiulio, „nepaisant to, kad Lietuvos pramonės apimtys 2023 m. smuko 5 proc., jos vis dar išlieka 30 proc. didesnės nei šio dešimtmečio pradžioje“.
Ekonomistas Ž. Mauricas pateikė įdomų palyginimą: „Lietuvos ekonomika 2023 m. susitraukė vos 0,3 proc. ir šiuo metu yra 10,7 proc. didesnė nei buvo 2019 m. pradžioje. Tai geresnis rezultatas nei vidutiniškai ES, geresnis ir lyginant su kitomis Baltijos šalimis (Latvijos ekonomika yra 6,6 proc. didesnė nei 2019 m. pradžioje, o Estijos – vos 2,4 proc.). Įsibėgėjusios Lietuvos ekonomikos nesugebėjo giliau į recesiją nugramzdinti nei COVID-19 pandemija, nei infliacijos ir palūkanų normų šuoliai, nei Rusijos karinė invazija Ukrainoje, nei sulėtėjusi pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų plėtra.“
Kita vertus, beveik visi ekonomistai 2024-aisiais tikisi santūraus 1,5–2 proc. Lietuvos ekonomikos augimo.
Tačiau grižkime į 2023-iuosius. Ką pamatėme ir ką supratome, stebėdami šių sunkiai prognozuojamų metų eigą? Galime išskirti penkis svarbiausius akcentus.
1.Sunkios infliacijos pagirios
Per 2023-iuosius vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo neženkliai – 1,2 proc. Susidarė iliuzija, kad po audringo kainų kilimo 2022 m, infliacija yra suvaldyta ir Lietuvos gyventojams nebekelia problemų. Kita vertus, per dvejus metus, nuo 2021 m. gruodžio iki 2023 m. gruodžio, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo net 23,2 proc., o maisto produktų kainos išaugo 35,7 proc.
Praeitais metais ženkliai sumažėjo energijos išteklių kainos – net 19,9 proc. Taip pat, 20-30 proc. sumažėjo daugelio žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Tad kodėl maisto kainos ženkliau nesumažėjo? „Mūsų išvada, kad vienas reikšmingiausių veiksnių, prisidėjusių prie kainų augimo Lietuvoje, buvo įmonių pelnų augimas“, pastebėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus praeitų metų rugsėjį, pristatydamas ekonomines prognozes. Apie godumo infliacijos reiškinį rašėme ir ekonomistai.lt straipsnyje („Maisto kainos pasiekė viršukalnę“).
Įdomu tai, kad Seimo narių pastangos 2023 m. suteikti matinimo įstaigoms lengvatinį 9 proc. PVM tarifą nesustabdė kainų kilimo. Restoranų ir kavinių kainos per 2023 m. padidėjo 9,3 proc.
Dėl padidėjusiųs kainų nemaža dalis vartotojų pajuto, kad gali sau leisti įsigyti mažiau prekių bei paslaugų. Taip iš dalies galima paaiškinti vartojimo sumažėjimą paskutiniais 2023 m. mėnesiais.
2.Didelės palūkanos ir dar didesnės santaupos
Žinoma, ženkliai padidintos bankų paskolų palūkanos buvo lyg šaltas dušas 200 tūkst. Lietuvos gyventojų, paėmusių paskolas būstui įsigyti. Mokėdami bankams net tris kartus didesnes palūkanas, jie mažiau lėšų galėjo skirti kitoms reikmėms. Kita vertus, namų ūkių santaupos bankuose per metus padidėjo 5 proc. ir jau pasiekė 22,9 mlrd. eurų. Gruodžio pabaigoje gyventojai sąskaitose laikė 16,1 mlrd. eurų vienadienių indėlių, tokiu būdu suteikdami komerciniams bankams nemokamas paskolas. „Lietuvos banko“ analizė rodo, kad dėl per pandemiją buvusių ribojimų gyventojai neišleisdavo nė 17 proc. pajamų, todėl jų finansinės atsargos sparčiai augo.
Tiek išaugusios palūkanos, tiek sugriežtintos paskolų sąlygos labai apribojo ne tik gyventojų, bet ir įmonių galimybes. Pabrangęs kapitalas suvaržė eksportuojančias pramonės įmones, ne vienai teko atidėti investicijas į naujas technologijas.
Europos Centrinio banko sprendimas didelėmis palūkanomis mažinti infliaciją gerokai pataisė Lietuvos komercinių bankų pelningumą – jų pelnas per tris 2023 m. ketvirčius padidėjo 2,2 kartus lyginant su 2022 m. ir siekė 757,5 mln. eurų. Sveikiname taip gerai dirbančius bankus😊
3.NT rinką apmirė, tačiau statybos sektorius augo
Per vienuolika 2023 m. mėnesių NT sandorių skaičius Lietuvoje sumažėjo 14 proc. Tokius skaičius galima rasti tarp Registrų centro duomenų. Ypač sumažėjo naujai pastatytų butų pardavimai. Nuo 2020 m. naujos statybos būsto kainos Lietuvoje išaugo 50 proc., tuo tarpu euro zonoje fiksuotas 16 proc. padidėjimas. „Lietuvoje nominalios NT kainos yra išskridusios į kosmosą“, komentavo ekonomistas Ž. Mauricas. Būsto įperkamumo rodiklis Lietuvoje tapo vienu žemiausiu tarp Europos Sąjungos šalių. Kita vertus, vidutinės naujos statybos būsto kainos Vilniuje per metus nesumažėjo ir siekė 3350 eur už kvadratinį metrą.
Kodėl Lietuvoje naujos statybos NT kainos 2023 m. nemažėjo, nepaisant didesnių paskolų palūkanų ir sumažėjusio įperkamumo? Pavyzdžiui, Vokietijoje būsto kainos sumažėjo 9,9 proc., Danijoje 7,6 proc., Švedijoje 6,8 proc..
Tikriausiai galimi du paaiškinimai. Pirma – sumažėjus gyvenamosios paskirties namų paklausai, Lietuvos statybos įmonės dar turėjo didesnių valstybinių bei verslo įmonių užsakymų. Štai per tris 2023 m. ketvirčius statybos darbų Lietuvoje ir užsienyje buvo atlikta už 4,36 mlrd. eurų, kai per tą patį 2022 m. laikotarpį – tik už 3,73 mlrd. eurų. 16 proc. padidėjusios darbų apimtys leido sukaupti papildomų finansinių rezervų.
Antroji priežastis – NT bendrovės stengiasi išlaikyti aukštą būsto kainų lygį, ir tarsi susitarusios viešai nesiūlo pirkėjams nuolaidų. Vietoj nuolaidų, siūloma nemokama vieta garažui ar kitos dovanos. Tikriausia ir 2024 m. stebėsime pastangas išlaikyti aukštas būsto kainas. Tačiau, ekonomistai.lt prognozuoja, kad jos 5–10 proc. mažės.
4.Eksportą tempia paslaugos ir pramonė
Lietuvos pramonė 2023 m. dėl objektyvių priežasčių kiek stabtelėjo. Sunkumų patiriančios Vokietijos bei Skandinavijos įmonės sumažino užsakymų iš Lietuvos kiekį. Ypač sudėtinga buvo Lietuvos baldų pramonės įmonėms, kuriose dirba apie 40 tūkst. darbuotojų. Būsto rinka visoje Europoje atšalo ir baldų poreikis natūraliai sumažėjo. „Paskutinį metų ketvirtį didėjo tik maisto pramonės bei mašinų, įrangos bei remonto pardavimai”, pastebėji Darius Imbrasas, „Lietuvos banko“ ekonomistas
Kita vertus, nepaisant sunkumų Lietuvos pramonės įmonės aktyviai ieškojo naujų rinkų. Jų gamybos pajėgumai yra ženkliai , lyginant su priešpandemiais 2019 metais. Daugelis įmonių 2024-aisiais prognozuoja gerokai didesnius užsakymus bei pardavimus.
Praeitais metais sužibėjo paslaugų eksportas. Didelę dalį paslaugų eksporto sudaro pajamos už prekių transportavimą 47,2 proc. Finansinių paslaugų ekportas III ketvirtį išaugo 2,2 karto, informacinės paslaugos fiksavo 50 proc. pieaugį. Vien per III ketvirtį paslaugų eksporto apimtis viršijo – 5,14 mlrd. tikėtina, jog visų metų apimtis bus daugiau nei 20 mlrd. eurų.
5. Nepaisant ekonominio sąstingio, darbo rinka labai gyvybinga
Paskutinįjį ketvirtį užimtų Lietuvos gyventojų skaičius siekė 1,435 tūkst. – pakankamai aukštas rodiklis. Nedarbo lygis 2023 m. siekė tik 6,8 proc. Tai geras rezultatas. Įmonės bei įstaigos intensyviai ieškojo naujų darbuotojų – dalį jų kvietėsi iš užsienio. Užsieniečių į mūsų šalį gyventi ir dirbti pernai atvyko 38,5 tūkst. daugiau, nei jų išvyko iš Lietuvos. Taip pat, iš emigracijos sugrįžo 3 tūkst Lietuvos piliečių daugiau nei išvyko.
2023 metais tebebuvo stebimas labai spartus atlyginimų didėjimas – 12,5 proc. Tačiau jau antrąjį metų pusmetį darbo užmokestis augo kiek lėčiau. Tai rodo jau sveikesnę tendenciją. Atlyginimų augimas vienaženkliu procentu neleistų vėl augti prekių ir paslaugų kainoms. 2024 metais gyventojai turėtų pajusti realių pajamų augimą, kurį buvo paskandinusi 2022 metų infliacija.
Lietuvos ekonomikos potencialas, nepaisant gerokai pabrangusių kreditų bei lėtai atsigaunančių prekybos partnerių, šiuo metu yra pakankamai didelis. Ekonomikos augimas šiais metais gali viršyti 2,5 proc.
