Praeitais metais iš Lietuvos emigravo 10 276 Lietuvos piliečiai. Tad lyginant su 2022-aisiais, per kuriuos emigravo 13 tūkst. mūsų šalies piliečių, emigracija sumažėjo 21,3 procentų. Per 2023-iuosius į Lietuvą gyventi sugrįžo 16695 tautiečiai.
Kita vertus, užsieniečių į mūsų šalį gyventi ir dirbti pernai atvyko 38,5 tūkst. daugiau, nei jų išvyko iš Lietuvos. Tokius išankstinius duomenis sausio 22d. paskelbė Valstybės duomenų agentūra. Ekonomistai.lt kalbina mokslininkus, vertinančius šias naujausias migracijos tendencijas.
Nors per praėjusius metus į Lietuvą sugrįžo 6419 piliečių daugiau nei išvyko, ekspertai kol kas atsargiai vertina išankstinius statistinius duomenis, nes galutiniai bus skelbiami tik birželio pradžioje
„Jau penkerius metus nuo 2018 metų į Lietuvą daugiau atvykstama nei išvykstama. Tačiau vertinant tarptautinę migraciją tikslinga atskirai du jos sluoksnius – Lietuvos ir kitų šalių piliečių situaciją, nes tai yra dvi skirtingos migracinės populiacijos– komentuoja prof. Aušra Maslauskaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto demografijos ir šeimos tyrimų skyriaus vadovė.
Kas skatina Lietuvos piliečius išvykti iš Lietuvos? Šiuos procesus stebintys ekspertai vieno atsakymo neturi.
Dr. Vytenis Deimantas, LSMC sociologijos instituto bendradarbis, pastebi, kad viena iš galimų priežasčių – nepakankamos viešosios paslaugos Lietuvos regionuose. Vietovėse, kuriose per pastaruosius metus gyventojų sparčiai mažėjo, sudėtingiau rasti gerai apmokamą darbą, tačiau, pasak mokslininko, šią hipotezę dar reikėtų patvirtinti gilesniais ir išsamesniais tyrimais.
Tokio pobūdžio tyrimų neužsako nei Lietuvos vyriausybė, nei kitos instititucijos: „Deja, iki šiol plačiai ir reprezentatyviai nebuvo apklausti nei atvykstantieji į Lietuvą, nei išvykstantieji. Galima tik spėti (spekuliuoti), kad emigrantų sugrįžimą gali skatinti šeima bei draugai, kultūrinė terpė, noras būti pažįstamoje aplinkoje, auganti Lietuvos miestų ekonomika ir su tuo susijusios galimybes įsidarbinti“, – svarsto dr. V. Deimantas
2023-iasiais į Lietuvą imigravo 50 225 užsieniečiai, o emigravo – 11 710. Dalis imigrantų bėgo nuo karo Ukrainoje, dalis nematė laisvo gyvenimo perspektyvų Baltarusijoje, treti atvyko kviečiami Lietuvos įmonių darbdavių. Per dvejus metus į Lietuvą atvyko 102 tūkst. užsieniečių daugiau, nei išvyko. Mūsų šalies dirbančiųjų žmonių skaičius pasiekė rekordines aukštumas. Pusė atvykusių užsieničių, VDA duomenimis apsitoja Vilniuje.
Prof. Aušros Maslauskaitės vertinimu, „svarbu ne tik tai, kiek užsieniečių atvyksta, bet ir kiek jų pasilieka, nes būtent tai parodo, ar esame ilgalaikiam gyvenimui patraukli šalis, ar tik trumpalaikės, apykaitinės migracijos vietovė, tarpinė stotelė asmeninėje migracijos istorijoje.“ Mokslininkės įsitikinimu, pasiliekantys migrantai gali daryti ilgalaikį poveikį Lietuvos demografinei struktūrai, ekonominei šalies raidai, mūsų visuomenės kultūriniam veidui.
Migracijos procesus tiriantis dr. V. Deimatas prognozuoja, kad imigracija iš Baltarusijos ir toliau augs dėl nedemokratiškų šios šalies institucijų: „Dažnai sakoma, kad žmonės emigruoja dėl institucijų. Iš tiesų didžioji užsienio imigrantų dalis Lietuvoje atkeliavo iš Baltarusijos, kurios institucijos negali pasigirti nei žmogaus teisių apsauga, nei kokybiškų viešųjų paslaugų teikimu
Dr. V. Deimanto manymu, mūsų šalies darbdaviams nesunku „prisivilioti“ potencialių dabuotojų: „Lietuvos ekonomikos situacija kelis kartus geresnė nei Baltarusijos, daugelyje miestų galima susikalbėti rusiškai, o ir baltarusių bendruomenė Lietuvoje – viena seniausių“. Jis pastebi, kad mūsų senbuviai yra linkę dalintis su tautiečiais naudinga informacija, ir tai padeda atvykusiems sėkmingai įsikurti.
Mokslininkas kviestų Lietuvos institucijas pasinaudoti Vokietijos, Nyderlandų šalių, turinčių senas imigracijos tradicijas, patirtimi. Nors ten imigrantai iš trečiųjų šalių dažnai yra prastesnės sveikatos, mažiau išsilavinę, dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus bei gyvena ir bendrauja savo grupėse, juos stengiamasi integruoti į socialinį bei ekonominį gyvenimą.“
Lietuvoje kol kas nėra suformuota imigracijos politka, tačiau ir mūsų imigrantai, mokslininko manymu, turėtų būti aktyviau įtraukiami į Lietuvos visuomenės gyvenimą, mokomi lietuvių kalbos, svarbu kelti atvykusiųjų kvalifikaciją, sudaryti sąlygas imigrantams rūpintis savo sveikata. „Taip paskatintume juos prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo“, – teigia V. Deimantas.
