„Pasigendame visuomenės diskusijų apie tai, kad būstas nėra vien investicija, bet ir socialinė teisė, – teigė dr. Jolanta Aidukaitė konferencijoje C“. – Kol kas viešojoje erdvėje daugiau kalbama apie rinkos tendencijas, augančias kainas ir būsto įperkamumą.“
Anot dr. J. Aidukaitės, turėti būstą – mūsų pamatinė teisė, jis reikalingas kiekvienam piliečiui nuo gimimo iki mirties. Tai ir mūsų socialinės gerovės matas, juk gyvenamoji vieta daro poveikį darbo našumui, sveikatai, vaikų mokymosi pasiekimams.
Socialinė teisė į būstą garantuota dešimtyje ES šalių, o Lietuvoje, Latvijoje, Prancūzijoje yra ratifikuotas 31-asis ES socialinės chartijos straipsnis, įpareigojantis gerinti būsto kokybę, mažinti benamystę, t.y. užtikrinti galimybę turėti kokybišką būstą visiems.
Pasak mokslininkės, valstybės vykdo „universalią“ arba „selektyvią“ būsto politiką. Pirmuoju atveju siekiama teisę į būstą garantuoti visiems, antruoju – tik socialiai pažeidžiamoms grupėms.
Lietuvoje dar stinga tikslingos būsto politikos, kuria būtų siekiama reguliuoti būsto rinką, gerinti jo įperkamumą, suteikti socialinį būstą gaunantiems mažesnes pajamas. Šiam tikslui mūsų valstybė skiria labai mažai lėšų.
Nors Lietuvoje apie 90 proc. gyventojų yra būsto savininkai, daugelis gyvena perpildytuose būstuose.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus atskleidė su valstybės ir savivaldybių parama susijusias problemas: „Šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia apie 1500 asmenų, tačiau tik 21 proc. laukiančiųjų – vyresni nei 61-erių. Kiti – darbingo amžiaus.“ Eilė juda labai lėtai: iš naujosios ES finansavimo programos socialiniam būstui statyti bus skirta tik 90 mln. eurų.
Nors būsto nuomos kompensacijoms numatytų lėšų dar yra, bet ženkliai padaugėjo tokios paramos prašančių žmonių, ypač Vilniuje. Kai kurie asmenys prašo paramos gana brangiai nuomojamam būstui, nors oficialiai deklaruoja mažas pajamas. Ar nebus padidėjęs šešėlis, t.y. galbūt dalis piliečių slepia gaunamas pajamas.
Viceministras pripažino, kad ir skiriant paramą jaunoms šeimoms pirmojo būsto įsigijimui, ne visi išsikelti tikslai buvo pasiekti, nes jaunos šeimos kūrėsi ne regionuose, kaip buvo tikimasi, o didžiųjų miestų priemiesčiuose.
Svarstant būsto politikos klausimus netrūko aštrių klausimų. Šiai temai skirtos konferencijos dalies vaizdo įrašą rasite:
