Šiaip mes visi turėtume būti dėkingi Elonui Muskui. Didžiausiu nugalėtoju iš Trumpo ir Musko konflikto tapo Vokietijos kancleris Merzas.Verta prisiminti, kad Merzas dar vasario mėnesio rinkimų metu pareiškė, jog Europa turėtų pasiekti nepriklausomybės nuo JAV, taip iš esmės pastatydamas JAV į panašią liniją kaip ir Kiniją, o žinant Vokietijos glaudų ryšį su kinais, tai galbūt net ir į kritiškesnę vietą.
Tačiau Trumpo ir Merzo susitikimas praėjo su mažiau įtampos, nei netgi tapo įprasta. Ir čia turint omeny, kad ką tik prabėgo Lenkijos rinkimai, kurių išskirtinis bruožas, jog pirmą kartą JAV administracija proaktyviai įsikišo į rinkimus, neapsiribodami vien bendrinio pobūdžio pareiškimais, tačiau, pavyzdžiui, nusiųsdami JAV sekretorę vidaus saugumo reikalais tiesiai prieš pat Lenkijos prezidento rinkimus realiai gana grubiai apvaryt Tusko stovyklos ir padėt Nawrockiui. Labai tikėtina, kai skirtumas yra keli šimtai tūkstančių balsų prie rekordinio Lenkijos rinkimų aktyvumo, kad JAV intervencijos pakako nulenkti svarstykles Nawrockio pusėn.
Vargu ir ar šitas žaidimas yra kažkoks atsitiktinis ar susijęs vien su JAV nuolatine kritika ES. Labiau tikėtina, kad taip proaktyviai kuriamas JAV prezidentui palankus tinklas Europos lyderių. Trumpas savo kišenėje be Orbano jau turi Meloni, o be Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos, svarbiausios ES valstybės yra Ispanija ir Lenkija. Ispanijoje Trumpas neturi jokių galimybių.
Kodėl JAV administracijai to reikia? Čia gali pasitarnauti priminimas, kad ne taip akiplėšiškai, tačiau analogišką viziją santykiams su ES jau turėjo… britų konservatoriai. Jų logika buvo labai paprasta – apeiti Briuselį, apeliuoti į jiems draugiškesnes šalis, tame tarpe ir Lietuvą, kur viskas visada yra tik pragmatiška, ir dėl bet kokių ekonomių santykių derėtis dvišaliu formatu, tada Briuselyje tik apiforminti tuos dvišalius formatus. Ir tada Lenkija buvo patogiausias taikinys, tačiau britai labai greit gavo per kepurę, jiems už uždarų durų buvo pasakyta, kad toks siekis ardyti ES sąrangą yra elementari nepagarba visiems Europos žmonėms ir porąsyk viešai nuleisti ant žemės jie atsitraukė nuo šitos idėjos. Dėl ko ir visi brexito pažadai, kurie susivedė į “ES mums nieko nebekainuos”, “mes uždirbsime dar iš ES”, finale pavirto dūmais ir situacija visur kaip tik suprastėjo.
Kaip tik vakar labai puikus tekstas politico buvo “Didžioji Britanija kryžkelėje”, kuriame autorius, dirbantis investicinėje bankininkystėje, teisingai pastebi, kad brexitas realiai įvyko dėl to, kad nacionalinę JK politiką buvo sugebėta parduoti kaip europinę. Nenoriu nukrypti į šoną, be to, tektų griauti nemažai tarp Lietuvos buržujų paplitusių mitų apie tai, kas yra gerovė, bet esminė ir to teksto mintis yra paprasta – kapitalas juda ten, kur lengviau yra juo spekuliuoti – ne ten, kur perspektyviau yra jį investuoti. Dėl ko ir gimė tokie terminai kaip “Londonistanas”, kodėl visas rusų oligarchų kapitalas taip mėgsta Londoną – tai yra tikslinė britų ekonomikos architektūra. Ir paskui ją ateina daug darbų – mokesčių specialistų, auditorių, investicinių įmonių, fintechų. Tik jiems labai patogu bazuotis Londone, o likusi šalis… ta pati sena istorija – deindustrijalizacija, poreikis gelbėti bankus per finansų krizę (brangu), fiskalinė drausmė per krizę (butų tragedija, jei valiutos vertė kristų – kristų ir visų milijonierių bei oligarchų turto vertė) – tai tampa savotiška adata, kuri verčia galvoti tik apie Londoną ir kapitalą. Taigi, JK nusipirko sau laiko dėka brexito referendumo, tačiau žadėta nauda iš brexito neatėjo. Tiesą sakant, britų konservatoriai, kurie apsiėmė įgyvendinti tai, finale turėjo vieną nesėkmingiausių migracijos periodų, tačiau Briuselio, kurį galėtum apkaltinti, šalia jau nebuvo. Didieji turtai iš prekybos politikos irgi neatsirado. Net ir sveikatos apsauga ne tik neatpigo, tačiau net ir pabrango, ir dar susidūrė su papildomais iššūkiais, nes paaiškėjo, kad migrantus irgi reikia skirstyti labai atsargiai, nes gali būti, kad iš Londono pabėgs rumunų seselės.
Tačiau JAV situacija fundamentaliai kitokia. Kitaip jei JK atžvilgiu, Vokietija išties yra labai pažeidžiama per eksportą į JAV. Ir jeigu JAV reikėtų tvarkytis dvišaliu formatu su Vokietija, labai gali būti, kad būtume matę ir gerokai nuolankesnę Angelą Merkel. Tačiau taip nėra, nes už Vokietijos stovi visa ES. Labai gali būti, kad Donaldas Trumpas sakydamas, kad “ES buvo sukurta tik tam, kad pakiaulinti JAV” tai ir turi omenyje. Istorine prasme tai eilinis kliedesys, bet ekonomine šiandienos prasme, ES paprasčiausiai yra per didelė. Tuo tarpu ir priežastis, kodėl prekybos politika yra Briuselio rankose, na taigi būtent tokia ir yra – dar pati pirminė ES integracijos idėja būtent į tai ir rėmėsi – mums reikia nustoti varžytis vienas su kitu Europoje žalingais būdais, nes taip tampame labai silpni. Dėl to dvi grupės politikų, kurie daugiausiai ir piktinasi ES – yra nacionalistai ir liberalai, tik jie tai pateikia kitaip, nacionalistai kaip autonomijos varžymą, o liberalai – kaip biurokratines kliūtis. Trumpas yra abu viename asmenyje – merkantilinis nacionalistas, bent jau sekant retorika.
Dėl to ir Lenkijos rinkimuose labai suragotiškai ir ne be JAV įsikišimo buvo bandoma forsuoti naratyvą – už ką Jūs? Didžią Lenkiją, kuri su manimi gali tartis, taip atsistodama ant savo kojų, ar Europos biurokratus, kuriuos turėjo atstovauti Tuskas. Dėl to ir Sikorskis dar nuo praeitos Tusko vyriausybės toks kritiškas JAV. Jis buvo pirmasis mūsų regione, kuris 2014-aisiais jau bandė reikalauti Vokietiją rodyti iniciatyvą. Nes Sikorskis žino, kas yra ES. Žino ir Tuskas. Lietuvos politinis elitas labai sunkiai susitvarko su šitu klausimu, pas mus labiau dominuoja klausimas “ką iš kur galiu gauti šiandien?” Dėl ko ir dėl Vokietijos brigados buvo skepsio Lietuvoje, kurį išreiškė amerikanofilai, kas šiaip yra protu nesuvokiama, nes mažų mažiausiai nuo Obamos Lietuva nuolatos gavo signalus, kad jai kaip tik ir reikia europinio ramsčio. Bet vietoj to buvo patogiau kaltinti pavienius JAV prezidentus ar iniciatyvas.
Bet štai čia matyti ir didžioji JAV dilema, kuri visiškai sugriauna Trumpo mitą apie tai, kaip europiečiai buvo veltėdžiai. Jis per silpnas grumtis su Europa, tačiau istoriškai gynyba buvo tas vienintelis koziris, kurį JAV turėjo. Ir čia mūsų kraštas taip pat vaidino fundamentalią rolę. Jeigu šitam JAV vaidmeniui iškyla grėsmė – JAV galia radikaliai sumenksta.
Todėl Donaldui Trumpui reikia eiti bandyti išardyti ES, jei ne formaliai, tai bent politiškai. Ir čia Vokietija tampa numeris 1 taikiniu. Bet vakar mes to nematėm. Ir dar gali būti, kad susigrizbęs Donaldas socialiniais tinklais išbėgs normaliai pakritikuoti Vokietijos vėl, nes praleido progą. Bet dabar visas tas klausimas skęsta jo ir Musko internetiniame vesterne.
O kitas dalykas, kad veriantis vis daugiau frontų, greitai ims eižėti Trumpo galios mitologija. Didžioji problema, kad su ja gali sugriūti ir JAV galios legenda. Pergalės Kinijoje – nebuvo. Net ir Netanyahu Izraelyje pakavotas į antrą planą savo regione, nes Trumpui brangu saugoti Izraelį, kai jo vadovas dar didesnis stačiokas už Trumpą ir nuo kurio jau visi yra pavargę iki tiek, kad net Vokietija pradėjo kritikuoti Izraelį. Nėra malonu nei Makronams, nei Merzams per kiekvieną susitikimą užsienyje girdėti kritiką dėl Europos palaikymo Izraeliui. Nekalbant apie tai, kad ji pasigirsta tą pačią akimirką, kai tik prabylama apie rusijos karą Ukrainoje. Dėl Izraelio ES paaukojo savo moralinį autoritetą, o rusija – kaip tik drastiškai išaugino savo įtaką. Patinka ar ne, bet tai yra įvykęs faktas. Ir už tai iš Izraelio niekas net ačiū neišgirsta, nes Izraelis gali kliautis JAV parama. Tik va ir vėl – kiek ta JAV galia yra tikra, o kiek mitologinė?
Bandydamas kąsti ES gali galutinai nusilaužti dantis, o stipriausius savo protezus – gynybą, jis de facto jau paaukojo. Net ir britų ambasadorius prieš 2 savaites, labai korektiška diplomatine kalba pareiškė, kad turim skolą JAV saugumo srityje, bet tą skolą reikia atiduoti britams tampant labiau nepriklausomais nuo JAV. Mažiau iš jų pirkti ginklų 
Ir čia buvo toks pirmas momentas, kai Trumpas neteko savo tradicinio įpročio pasikvietęs užsienio valstybės lyderį jį pašokdinti, tarsi vis dar sėdėtų savo šou “apprentice”. Labai tikėtina, kad jų bus ir daugiau. O pašonėje dar ir JD Vancas, kuris turi panašiai moralinio integralumo, kiek ir Erika Švenčionienė. Nors ir nedrąsu taip avansu konstatuoti, bet ta nuobodi, stabili, lėta, blėvyzgom perkrauta demokratija, kultūringa ir tuščiavidurė diplomatija, vengianti skubotų sprendimų, didelių revoliucijų, bent taip atrodo, laimi prieš spalvotus, chaotiškus asmenybės kultus. Jau net Trumpo draugai, visokių Blackstone managerial, viešai pasakoja, kad mums gal visai patinka Europa, gal čia koks variantas neblogas diversifikuoti savo trilijoninius kapitalus, kad būtų biški saugiau.
Bet dėl to JAV reikia, kad ir pas mus būtų kuo daugiau tokio paties chaoso, kaip kad matome ir tenais. Spėju, kad ir vakar planas buvo daugiau to chaoso užmesti mūsų Atlanto pusėje, bet… entropijos dėsniai nevaldomi.
