Prof. Boguslavo Gruževskio ir Gedimino Šimkaus komentarai
„Demografija yra kertinis dalykas“ – teigė prieš kelias savaites Gediminas Šimkus Lietuvos banko vadovas, atsakydams į žurnalistų klausimus po Lietuvos makroekonominių prognozių pristatymo. Jo teigimu, valstybinė pensijų sistema turi būti labiau apgalvota, nes drąstiškai 30 procentų sumažėjęs gimstamumas per paskutinius šešerius metus byloja labai neplankias demografines tendencijas. Jau ir dabar į pensiją pasitraukiančių žmonių skaičius 17-18 tūkst. didesnis nei į darbo rinką ateinančio jaunimo.
Tuo tarpu darbo našumas Lietuvos ūkyje auga labai lėtai. Tai lemia sumažėję užsakymai iš užsienio ekportuojančioms įmonėms, kurios dabar išnaudoja tik 72 proc. savo pajėgumų. Tai pat pažangą stabdo ir menkos įmonių bei valstybės investicijos į inovacija bei mokslinius tyrimus. Ne vienoje pramonės įmonėje dar galima pamatyti 50-60 metų senumo pramonės įrengimus. Šio straipsnio titulinėje iliustracijoje fotografo Tado Kazakevičiaus užfiksuotas vienas iš tokių įrenginių.
Beje, nesenai skelbėme straipsnį apie tai, kodėl Lietuva dar 15 metų turės vytis eurozonos ekonomikos lygį. Tą kartą pažvelgti į ateities iššūkius paskatino Gedimino Šimkaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko, mintys, išsakytos birželį, pristatant Lietuvos ekonomines prognozes. Su G. Šimkumi bei prof. B. Gruževskiu. Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu, kalbėjomės apie tai, kad nuo 2004 m. Lietuvos ekonomikos lygis paaugo beveik dvigubai – nuo 45 proc. eurozonos vidurkio iki 83 proc. Tačiau prireiks dar daugiau nei dešimtmečio, kol pavyks šį skirtumą išlyginti. Abu pašnekovai tvirtino, kad vienas didžiausių pažangos stabdžių – sudėtinga demografinė situacija. Lietuvos banko skaičiavimais, po 15 metų potencialių dirbančiųjų skaičius sumažės 9 proc. Pasidalinta mintimis, kaip turėtų keistis demografinė ir darbuotojų pritraukimo iš trečių šalių politika. Šiandien kviečiame skaityti šių svarstymų tesinį. Aptarsime ir kitą grėsmingą Lietuvos banko prognozę, jog senstant mūsų visuomenei, po 10 metų kasmet gali pristigti po 7 mlrd. eurų viešųjų lėšų pensijų bei sveikatos paslaugų finansavimui. Gal šias finansines bei socialines duobes galėtų išlyginti inovacijų proveržis ekonomikoje?
Lietuva per mažai investuoja į inovacijas
Lietuvos banko vadovo G. Šimkaus žodžiais, „požiūris, kad tikslingai ir kryptingai siekdami padidinti darbo našumą galėtume sumažinti neigiamų demografinių tendencijų poveikį, yra teisingas, tačiau nepatarčiau vadovautis vien juo. Demografinis iššūkis yra daugialypis, tad tvarkytis su juo reikia kompleksinėmis priemonėmis. Kai kurias jų jau aptarėme. O kalbant apie darbo našumo didinimą, raktinis žodis yra investicijos.“
Iki šiol Lietuvoje daugiausiai investavome į infrastruktūrą, transporto priemones ir kompiuterinę įrangą. Tai natūralu: mums reikėjo vytis labiausiai išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis ir siekti jų infrastruktūros lygio bei kokybės. „Tačiau jei siekiame aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos ir aukštesnio našumo lygio, būtina didinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei intelektinės nuosavybės produktus“ – sako G. Šimkus
Lietuvos banko analitikų skaičiavimais, per pastarąjį penkmetį mūsų šalies investicijos į inovacijas, tyrimus ir intelektinės nuosavybės produktus tesiekė pustrečio procento (2,6%) bendrojo vidaus produkto. O labiausiai išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis daugiau nei dvigubai didesnis ir siekia pusšešto procento (5,4 %) nuo BVP. „Tad norėdami, tarkim, 2024 m. pasiekti išsivysčiusių šalių lygį, turėtume skirti maždaug 2 mlrd. eur papildomų investicijų būtent šioms sritims, o metams bėgant, šių investicijų poreikis tik augs.
G. Šimkus pastebi, kad mūsų šaliai nepakaks investicijų skatinimo programų dabar veikiančioms įmonėms. Ne vienos jų specializacija, gaminami produktai nereikalauja didesnių investicijų moksliniams tyrimams ar inovacijoms. „Bus būtina keisti ekonomikos struktūrą, pritraukti žymiai daugiau užsienio kapitalo įmonių – tyrimų centrų, farmacijos ir biotechnologijos įmonių, inžinierinės pramonės, informacijos ir komunikacijos bendrovių, kurių investicijos į inovacijas, tyrimus, intelektualinės nuosavybės produktus sudaro žymiai didelę išlaidų dalį.“
LB valdybos pirmininko nuomone, jeigu siekiame tvarios pažangos, svarbu investuoti ir į žmones. Turim kalbėti ir apie švietimo kokybę, nes įgūdžių neatitikimo lygis Lietuvoje šiuo metu yra gerokai didesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių vidurkis. Be to, darbo vietų, kurioms „gresia“ automatizavimas, dalis Lietuvoje yra viena didžiausių tarp šios organizacijos šalių. Tad svarbu koreguoti Lietuvos švietimo sistemą, kad ji geriau atlieptų ateities darbo rinkos poreikius.
Ar pakaks viešųjų finansų senstant visuomenei?
Kitas ateities iššūkis – visuomenės senėjimas. Lietuvos banko išsakyta gana dramatiška prognozė, jog po 10 metų gali susidaryti iki 7 mlrd. eurų viešųjų finansų deficitas, nulemtas senstančios visuomenės poreikių. Kaip šį deficitą sumažinti?
Lietuvos bankas, pristatydamas makroekonomines prognozes, pateikė du kraštutinius scenarijus, kaip dėl visuomenės senėjimo kaštų galėtų keistis viešojo sektoriaus skolos ir BVP santykis.
„Pirmajame scenarijuje įvertinome, koks būtų viešojo sektoriaus skolos lygis, jei visas papildomas su visuomenės senėjimu susijusias išlaidas valstybė dengtų jos turimais ištekliais. Kitaip tariant, jei pasirinktų ne skolintis, o skirti santykinai mažiau iš ekonomikos augimo gaunamų papildomų pajamų investicijoms, gynybai, švietimui ar kitiems tikslams. – komentavo G. Šimkus. – Antrajame scenarijuje įvertinome, kaip keistųsi viešojo sektoriaus skolos ir BVP santykis, jei minėtąsias papildomas išlaidas valstybė finansuotų skolindamasi.“
Pasak Lietuvos banko analitikų, palyginus šiuos scenarijus matyti, kad kito dešimtmečio viduryje susidarytų beveik 10 proc. BVP dydžio spraga, arba lėšų trūkumas. Pagal šiandienos skaičius, , 2024 m. 10 proc. BVP sudarytų kiek daugiau nei 7 mlrd. eur. Tiek papildomų lėšų reikės norint ne blogiau nei dabar finansuoti pensijas ar sveikatos paslaugas. Kuriuo keliu eiti, teks spręsti visuomenei ir politikos formuotojams, bet abu pasirinkimai turės nepalankios įtakos Lietuvos ekonomikos raidai.
“Šį iššūkį padėtų sušvelninti dirbančiųjų skaičiaus didinimas. Tai viena iš priemonių. Tai susiję su jau aptarta demografine padėtimi ir Lietuvos vykdoma demografine politika. Kita vertus, Lietuvos bankas jau ne kartą yra atkreipęs dėmesį į poreikį struktūriškai padidinti Lietuvos valdžios sektoriaus surenkamų pajamų ir BVP santykį, kuris, pagal Lietuvos pragyvenimo lygį, yra per mažas, palyginus su kitomis ES valstybėmis. Tai būtų galima padaryti peržiūrint dabar galiojančias mokestines lengvatas ir išimtis, suvienodinant darbo pajamų apmokestinimo režimus tarp savarankiškai ir pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, taip pat padidinant apmokestinimą tose srityse, kuriose atotrūkis nuo ES vidurkio yra didžiausias (pvz., nuosavybės turto mokesčiai, įskaitant NT, mokesčiai už aplinkos teršimą ir pan.).
Dar vienas būdas– tai nuodugni viešųjų išlaidų peržiūra, kuri leistų įvertinti dabartinių išlaidų efektyvumą ir pagrįstumą bei galimai sudarytų galimybę dalį lėšų nukreipti į sritis, kuriose jos būtų naudojamos efektyviau, – apibendrino Gediminas Šimkus.
B.Gruževskis: dirbantiems senjorams reikia palankesnės politkos
Prof. Boguslavas Gruževskis tik iš dalies sutinka su Lietuvos banko formuluojamu ateities scenarijumi. Jis pripažįsta, kad senstant visuomenei sveikatos apsaugos bei socialinės paramos sistemoms išties reikės papildomų finansinių išteklių – dėl to didesnių diskusijų neturėtų kilti, tačiau kitaip mato socialinio draudimo fondo deficito problemą: „Artimiausioje perspektyvoje galėtume jo ir neturėti.“ Profesoriaus teigimu, viskas priklausys nuo to, ar efektyviai tobulinsime turimų darbo išteklių panaudojimą, ypač pensinio amžiaus žmonių gebėjimus: „Paprasčiau kalbant, turime sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus gyventojams ilgiau pasilikti darbo rinkoje.“
Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas mato tris prielaidas, kurios leistų valstybinio socialinio draudimo fondui gyvuoti be deficito: 1) Dėl augančio darbo našumo nuolatos augantis darbo užmokestis ir lygiagrečiai auganti draudimo įmokų suma; 2) Mažėjantis ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius, tad ir didėjantis gyventojų užimtumo lygis; 3) Didėjantis pensinio amžiaus gyventojų užimtumo lygis.
„Kad antroji ir trečioji prielaida taptų realybe, naujoji vyriausybė iki 2025 m. vidurio turėtų operatyviai parengti priemonių paketą, kuris leistų padidinti tiek pensinio amžiaus, tiek ekonomiškai neaktyvių gyventojų motyvaciją įsidarbinti. Tai turėjo būti padaryta jau prieš dešimtmetį, kai tik Lietuvoje pasitvirtino neigiamų demografinių pokyčių prognozės. Tačiau iki šiol aktyvesnių veiksmų šioje srityje nematome,“ – teigia prof. B. Gruževskis.
Jo manymu, „mūsų visuomenėje nuo senų laikų vyrauja klaidinga nuomonė, kad vyresnio, pensinio amžiaus žmonės – tai vargšai, kurie dažnai gyvena skurdžiai ir kuriuos reikia nuolatos remti, todėl jų skaičiaus augimas (visuomenei senėjant) reikalaus vis didesnių valstybės biudžeto išlaidų. Tai nėra visiškas melas, iki 2010–2015 m. tikrai matėme tokią situaciją. Tačiau nuo 2015 m. pensinio amžiaus sulaukia vis daugiau pasiturinčių gyventojų, kurie ne tik gauna didesnes pensijas, tačiau turi didesnį nekilnojamą turtą bei yra sukaupę santaupų. Ir tai yra vienas iš pagrindinių senstančios visuomenės gerovės šaltinių. Kodėl teigiama, kad po 10 metų gali susidaryti iki 7 mlrd. viešųjų finansų deficitas? Nes daroma prielaida, kad iš valstybės biudžeto reikės remti vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo lygį bei jiems teikiamas paslaugas. Tačiau ar tikrai reikės? Tarpukario Lietuvoje buvo teisinė praktika, kad paveldint turtą yra perimama ir socialinė atsakomybė už asmens, iš kurio turtas paveldėtas, pragyvenimo lygį. Ši praktika turėtų vėl kuo greičiau būti įteisinta Lietuvoje. Tai ne tik padidins senstančių gyventojų socialinį saugumą, pagerins jų pragyvenimo lygį, bet ir paskatins socialinių paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms plėtrą, suaktyvins nekilnojamojo turto rinką, leis sumažinti paramos vyresnio amžiaus gyventojams programoms skiriamas lėšas iš savivaldybių bei valstybės biudžetų.“
Viršelio nuotrauka: Arūnas Baltėnas „Automobilių restauratorius” 2015 m. Vilnius., iš ciklo ” Profesijos”
