„Mūsų sėkmės istorija prasidėjo 1992 m., mes esame 5900 profesionalų, siekiančių, kad pirkėjas kasdien sugrįžtų į mūsų parduotuves, kur būtų ne tik maloniai aptarnauti, bet ir įsigytų aukščiausios kokybės prekių už patrauklią kainą.“ Tokiais žodžiai prasideda antrojo pagal dydį prekybos tinklo UAB „IKI Lietuva“ darbuotojų paieškos skelbimas. Šiame skelbime kasininkui pardavėjui siūlomas atlygis – nuo 950 iki 1040 eur. Tad „į rankas“ jis siektų nuo 693 eur iki 736 eur ( jei darbuotojas papildomai kaupia pensijai II pakopoje). Šiuo metu Lietuvoje minimalus atlyginimas siekia 924 eur (680 eurų „į rankas“), o vidutinė senatvės pensija – 644 eur.
„IKI Lietuva“ dirba išties pakankamai sėkmingai – konsoliduotas pelnas 2022 m. siekė 7.73 mln. eurų, pardavimo pajamos – 819 mln. eurų. Nuo 2018 m. tinklas tapo Europos mažmeninės prekybos giganto „REWE“ dalimi.
Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Vokietijoje „REWE“ tinklo pardavėjai–kasininkai vidutiniškai uždirba 35 000 eur (bruto) per metus, o UAB „Iki Lietuva“ – apie 12 000 eur.
Ekonomistai.lt redakcija pasiteiravo dėl darbo sąlygų „Iki“ parduotuvės, esančios Žemynos g. 2 Vilniuje, vedėjos. P aaiškėjo, jog dirbti tektų pamainomis: 3 dienas – po 11 val. ir trys dienos būtų laisvos. Papildomų priemokų už darbą savaitgaliais nėra, tačiau siūlomi nemokami pietūs, taip pat, kartais suteikiams nemokamas transportas vykstantiems į darbą. Priedai už pardavimo rezultatus, pasak Oksanos, kas mėnesį nėra mokami, tačiau po metų galima tikėtis atlygio padidėjimo 30–čią eurų. Iš būsimo darbuotojo tikimasi atsakingo darbo bei malonaus bendravimo su pirkėjais.
Gintarė Kitovė, įmonės komunikacijos vadovė, į klausimą apie bendrovės atlyginimų politiką atsakė taip: „Šių metų pradžioje „Iki” tinklas jau antrus metus iš eilės buvo įvertintas prestižiškiausiu „Top Employer 2024 Lietuva” sertifikatu. Geriausio darbdavio įvertinimą „Iki” pelnė už visokeriopą rūpinimąsi darbuotojais: nuolatinį darbo sąlygų gerinimą, siūlomas naudas, karjeros augimo galimybes ir nenutrūkstamai kuriamą palankią darbo aplinką”. G.Kitovė informavo ekonomistai.lt redakciją, jog „atlyginimas mūsų prekybos tinkle yra mokamas pagal rinką“.
Beje, panašus darbo užmokestis siūlomas ir parduotuvėse „Maxima“ – 970 –1090 eur ant popieriaus. „Vertiname Tavo kantrybę bei širdį pilną žmogiškumo“ – rašoma įmonės darbuotojų paieškos skelbima. UAB „Maxima LT“ pelnas 2022 m. siekė 88,54 mln. eurų, o pardavimos pajamos – 1,984 mlrd eurų. Jų siūlomas darbo grafikas 4 darbo dienos po 12 val. ir 4 laisvos dienos. Darbuotojai gali nemokamai papietauti.
Vos didesnį atlygį pardavėjams siūlo skandinaviškas tradicijas puoselėjantis „Rimi Lietuva“ UAB – 1000–1250 eur „ant popieriaus“, arba 716 –835 eur į rankas. Bendrovė 2022 m. patyrė 824 tūkst. eurų nuostolį. Tinklo apyvarta siekė 426 mln. eur. Prekybos tinklos atstovė ryšiams su visuomene Eglė Krasauskienė atsakė, jog „nuolat investuojame į įmonės darbo krepšelį. Taip pat, organizacijoje skatiname darbuotojus kelti kavlifikaciją.“
Maisto produktų kainos Lietuvoje nuo 2021 m. rudens padidėjo virš 40 proc., jos lenkia nemažos dalies Pietų bei Vidurio Europos šalių kainų lygį. Tačiau maistą parduodančių darbuotojų atlygiai skiriasi ne Lietuvos naudai.
Maži atlyginimai ir sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis
Paskutinį 2023 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 2110 eur bruto ir 1303 eurų netto. Per metus VDU pakilo 11,1 proc. Nuo šių metų sausio mėn. 12 proc. padidėjo ir minimali alga: nuo 840 eur iki 924 eur. Ji tapo viena didžiausių, lyginant su kitomis Vidurio bei Pietų Europos šalimis. Tačiau pasakymas „mažas atlyginimas“ įgauna prasmę tik tada, kai įvertiname pragyvenimo kainą vienoje arba kitoje vietovėje, taip pat svarbu atsižvelgti į įmonės galimybes stabiliai išmokėti kad ir nedidelius atlyginimus.
Prof. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas, atskleidžia, kuriais atvejais maži atlyginimai turi ekonominį pagrindą bei gali būti priimtini darbuotojams, o kuriais atvejais tokie atlygiai už darbą nėra korektiški:
„ Įmonė turi užsidirbti pakankamai pajamų net mažiems atlyginimas išmokėti. Ir nedidelius atlyginimus kasininkams–pardavėjams mokančios įmonės gali būti patrauklios tam tikroms žmonių grupėms. Pavyzdžiui, jaunam žmogui, dar neturiančiam kitų kvalifikacijų, darbas parduotuvėje turi tam tikro patrauklumo, nes jis gauna ir gali išnaudoti 3–4 laisvas dienas po savo pamainos. Be to, svarbu, kad darbo vieta būtų netoli namų. Šis darbas gali tikti ir vyresniems žmonėms, su sąlyga, jei jie nėra apkraunami papildomomis užduotimis, pavyzdžiui, prekių rūšiavimu, išdėstymu lentynose etc.“
Prof. B.Gruževskio teigimu, visiškai suprantama, kai minimalų darbo užmokestį siūlo maža įmonė, kurios pajamos nedidelės, arba kai įmonė kurį laiką darbuojasi nuostolingai. Jo manymu, tokiais atvejais netgi galėtų būti leistos išimtys kurį laiką mokėti mažesnį atlygį nei nustatytas minimalus darbo užmokestis. Svarbu, kad darbuotojai ir dabardaviai solidariai dėl to sutartų. „Tačiau, jei įmonės dirba pakankamai pelningai – atlygio, artimo minimaliam, mokėjimas yra nelabai korektiškas veiksmas.“
Pastarųjų dvejų metų infliacija gerokai padidino pragyvenimo kainą. Tiesa, žmogui, dirbančiam ir gyvenančiam Vilniuje, Kaune reikia daugiau pajamų, nei gyvenant kitose vietovėse. Sostinėje pragyventi už 700–800 eurų labai sudėtinga, ypač, jei tenka nuomoti butą arba mokėti banko paskolą su palūkanomis (tiesa, su tokiomis pajamomis gauti paskolą būstui beveik neįmanoma.). Tad vien tik būstui Vilniuje tektų skirti ne mažiau, nei pusę visų pajamų – 350 –400 eurų. Pridėjus būtinas išlaidas komunaliniams mokesčiais, maistui, kurui, nežinia, ar liktų lėšų savaitgalio pramogoms ar atostogų kelionėms.
Per 15 metų kasininkas –pardavėjas iš savo darbo pajamų galėtų Vilniuje įsigyti 50 kv. metrų naujos statybos 120 tūkst. eurų vertės būstą. Žinoma, su sąlyga, kad pragyvenimui jis užsidirbtų kitame, papildomame darbe.
Panašų darbo užmokestį (nuo 924 eur iki 1300 eur bruto arba nuo 680 iki 859 eur po mokesčių) , prilygstantį parduotuvių pardavėjų –kasininkų atlygininmas Lietuvoje, 2024 m. sausio mėnesį uždirbo 256 tūkst. žmonių. Dar 127 tūkst. darbuotojų atlygis buvo mažesnis nei minimali alga. Mažesnį atlygį nei minimumas tikriausiai gauna dirbantys ne visu etatu. Šie duomenys skelbiami interneto svetainėje atvira.sodra.lt.
Spartaus darbo užmokesčio augimo minusai
Lietuvoje nuo 2017 m. vidutinis darbo užmokestis augo daugiau nei 10 proc. per metus. Štai 2023 m. vidutiniai atlyginimai augo visose savivaldybėse – nuo 5,9 proc. Kaišiadorių rajone iki 21,3 proc. Varėnos rajone. Tokią atlyginimų augimo dinamiką demonstruoja Valstybės duomenų agentūros kovo 4 d. duomenys.
„Pastaraisiais metais toks spartus nominalaus atlygio augimas nebuvo tvarus. Vidutiniškai 10 procentų augantis darbo užmokestis skatina infliaciją, kuri mažina realias žmonių pajamas“ – komentuoja dr. Arūnas Pocius, LSMC Sociologijos instituto darbo rinkos tyrimų skyriaus vyr.mokslo darbuotojas.
Kita didelė problema, pasak dr. A. Pociaus, yra ta, kad „darbo užmokesčio augimas gerokai lenkia darbo našumo augimo tempus, todėl ekonominė sistema išsibalansuoja. Lietuvos ekonomikai 5–6 proc. metinis atlyginimų augimas būtų žymiai sveikesnė ir tvaresnė tendencija., jeigu metinė infliacija ilgesniu laikotarpiu neviršytų 2-4 proc. Svarbu, jog būtų suvaldytas maisto produktų ir būtiniausių paslaugų kainų didėjimas. Praeitais metais stebėjome priešingą vaizdą – maisto produktų kainos augo net ir mažėjant bendrai infliacijai. “
Mokslininko teigimu, įtampą darbo rinkoje pastaraisiais metais demonstravo ne tik šuoliuojantys atlyginimai, bei ir labai aukštas užimtumo lygis. Tai, kad darbingo amžiaus (25–54 metų) moterų užimtumas siekė 84 proc., dr. A. Pociaus manymu, neigiamai įtakoja gimstamumo dinamiką. Todėl jaunesnio darbingo amžiaus žmonių užimtumo augimas turi savas ribas.
“Kitas užimtumo augimą ribojantis veiksnys – tai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė. Taip pat, neturime pamiršti, jog užimtumo plėtrą riboja ir šalies ekonomikos augimo galimybės. Tad tiek ekonominiai, tiek demografiniai veiksniai įtakoja mūsų šalies darbo rinką. Kita vertus, labai svarbu, kad esamų ar potencialių darbuotojų kvalifikacijos bei išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius”- konstatuoja mokslininkas dr. A.Pocius.
Pagal SODOS duomenis, apdraustų darbuotojų skaičius 2023 m. pabaigoje buvo 12,5 tūkst. didesnis nei prieš metus. Užimtų žmonių skaičius Lietuvoje pasiekė rekordą – net 1.453 mln.! O didžiąją dalį trūkstamų darbuotojų kompensavo į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai bei dalis grįžusių emigrantų.
Tačiau infliacijos ir didesnių palūkanų normų nulemtas ekonominis sąstingis, įstrigusi gyventojų perkamoji galia, sumažėjęs įmonių eksportas antroje 2023 m. pusėje ėmė slopinti darbo užmokesčio augimą.
Įdomu tai, kad paskutinį 2023 m. ketvirtį darbo užmokestis skirtingose ūkio šakose bei viešąjame sektoriuje kilo labai netolygiai. Mažmeninės ir didmeninė prekybos, transporto sektoriuose vidutinis atlyginimas kilo 1,7 proc., sąstingį pajutusiame statybų sektoriuje – 1,3 proc., apdirbamojoje pramonėje – 3,4 proc.. Tuo tarpu švietimo sektoriuje – 12,8 proc., viešajame valdyme – 9 proc., meninėje ir pramoginėje veikloje –9,3 proc. Viešasis bei pramogų sektorius paskutinįjį kevirtį turėjo sukaupęs ženkliai daugiau lėšų premijoms bei kitoms papildomoms išmokoms.
Viešąjame sketoriuje vidutinis darbo užmokestis po mokesčių siekė 1410 eur, o privačiame – 1260 eur. Sunku prisiminti, kada viešasis sektorius taip ženkliai lenkė privatų.
Ar 2024 m. sugrįšime į tvaresnį atlyginimų augimo kelią?
Ekonomistai.lt redakcijos ekspertai prognozuoja, jog 2024 m. realios darbo užmokesčio pajamos gali 4–6 proc. lenkti kainų didėjimą, o tai reikštų, kad grįžtume į tvaresnį kelią. Žinoma, jei metinė infliacija neviršys 2,5–3 proc. Tikimasi, jog įmonės galės daugiau uždirbti dėl atsigaunančių eksporto rinkų, vidaus vartojimo ir nuosaikiai didins darbo užmokesčio fondus. Yra vilties, jog įdarbo rinką sugrįš ir dalis įstrigusių bedarbių bei iki šiol šešėlyje likusių darbo rinkos partizanų.
Ką mums rodė ligšiolinės darbo užmokesčio tendencijos?
Dėl pastarųjų dviejų metų infliacijos, siekusios 23,4 proc., vidutinis realusis darbo užmokestis beveik nepakito. Šiandien 1300 eurų vidutinį darbo užmokestį gaunantys darbuotojai gali įsigyti prekių ir paslaugų tiek pat, kiek 1000 eurų gavę darbuotojai 2021 m. pabaigoje.
Ženkliai padidėjo viduriniajai klasei priskiriamų darbuotojų grupė – net 347 tūkst. žmonių sausio mėn. uždirbo nuo 2 iki 5 tūkst. eurų atlyginimą bruto, arba nuo 1192 eurų iki 2875 eurų, skaičiuojant po mokesčių. Tačiau įsigyti naujos statybos būstą viduriniosios klasės atsovams tapo žymiai sudėtingiau dėl pakilusių paskolų palūkanų ir neadekvačių NT kainų.
Mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų situaciją išlieko pakankamai sudėtinga – dėl pabrangusio pragyvenimo jiems tenka stipriai veržtis diržus. Sociologai tai vadina nesaugaus užimtumo sfera, kai žmogus patiria nuolatinį stresą dėl mažo atlyginimo arba sudėtingų darbo sąlygų. Mažos realios pajamos gali skatinti jaunesnių Lietuvos piliečių nesaugumo jausmą bei emigraciją. Šiuo atveju, visuomenė turėtų įvertinti pelniningai dirbančių įmonių savininkų ir vadovų, mokančių savo darbuotojams 20–30 proc. mažesnius atlyginimus nei šalies VDU, reputaciją.
