Vyriausybė apsisprendė dėl mokesčių pakeitimų, tačiau neaišku, ar įveiks gynybą, nukreiptą prieš šią nedidelę mokesčių reformą?
Šį pavasarį ne viena interesų grupė gynimuisi nuo mokestinių pakeitimų investavo daug energijos bei lėšų viešiesiems ryšiams. Ir nors praeitais metais verslo asociacijos smerkė per mažas viešąsias investijas į Lietuvos saugumą ir ragino skirti 4 proc. BVP šalies gynybai, nuo šių metų pradžios jos sukilo prieš naujus mokesčių tarifus. Atrodo, visi supranta, kad Donaldo Trumpo administracijai išklibinus NATO pamatus, geopolitinis Europos pafrontės šalių saugumas susilpnėjo. Į tai reaguodama Lietuva nori investuoti daugiau – kasmet po du papildomus milijardus, ir skirti gynybai virš 5 proc. nuo BVP. Akivaizdu, kad šio tikslo siekiant, tenka papildomai skolintis, didinti mokesčius bei mažinti nebūtinas išlaidas. Tačiau interesų grupės tiek viešoje erdvėje, tiek tiesioginiuose susitikimuose pasisako prieš mokesčių pakeitimus. Įdomu tai, kad interesų grupes atstovauja ne tik verslo asociacijos, bet ir patys mokesčių reformos iniciatoriai bei opozicija Seime. Visada pradedama nuo teiginio, kad gynyba yra prioritetas, bet…, ir tada vardijama, kad negalima keisti nei pajamų, nei pelno, nei pridėtinės vertės mokesčio. Kitos interesų grupės skelbia karą NT mokesčio platesniam taikymui.
Verslo organizacijos gąsdina, kad mokestiniai pakeitimai stabdys ekonomikos augimą, mažės mūsų įmonių konkurencingumas, emigruos didžiausias pajamas gaunantys talentai. Vyriausybė ir dalis Seimo mojuoja socialinio teisingumo vėliava ir skelbia, kad naujosios mokesčių naštos 90 proc. gyventojų nė nepajus. Visuomeninės organizacijos buria protestuotojus į šventą karą prieš NT mokestį. „Nekilnojamas turtas lietuviams pats svarbiausias dalykas“, – tiesiai šviesiai formuluoja pasipiktinusieji.
Piktas susipriešinimas šiuo metu tikrai žalingas – juk grėsmių akivaizdoje itin svarbu visuomenę konsoliduoti. Tad kokia galėtų būti išeitis?
Gal verta priimti visų pusių siūlymus ir investuoti į gynybą dvigubai daugiau? Ženkliai didesnę sumą jai galėtume skirti, jeigu būtų sutarta dėl visų papildomų mokestinių įplaukų, griežtesnio taupymo bei efektyvesnio valdymo.
Tad kokius sprendimus renkasi valdžia?
Vyriausybė savo posėdyje jau patvirtino koalicijos susitarimus. Siūloma nustatyti progresinius pajamų mokesčius nuo 20 iki 32 proc. Jie bus skaičiuojami beveik nuo visų pajamų (išskyrus dividentus). Pelno mokestis padidinamas nuo 16 iki 17 proc., o mažoms įmonėms – iki 7 proc. Valdžia įpareigoja didesnę gyventojų dalį mokėti NT mokestį, kita vertus, sumažina mokesčio tarifą sukaupusiems daugiausiai turto. Po įtemptų diskusijų suteikta balso teisė ir savivaldybėms: jos dar galės koreguoti priimtus NT mokesčio tarifus. Kaip žinia, dažniausiai tokios korekcijos mokesčius mažina, tad realios įplaukos į biudžetą iš NT mokesčio bus minimalios – prognozuojama tik keliasdešimt mln. eurų.
Taip pat atsisakoma nedidelės dalies mokestinių lengvatų, tarkim, visuotinės dotacijos už būsto šildymo paslaugas. Tiesa, ministrės Ingos Ruginienės komanda, t.y. Socialinė ir darbo ministerija, siūlo šildymui lengvatinį 12 proc. tarifą. Paliekamos lengvatos ūkininkams bei verslo liudijimų savininkams.
Viso, patvirtinus mokestinius pakeitimus, tikimasis papildomų 280 mln. įplaukų 2026 m. ir 560 mln. eurų plaukų į valstybės biudžetą per 2027 metus.
Kokias idėjas siūlo verslo bendruomenė?
Visų pirma, padidinti vienu procentiniu punktu PVM mokestį. Tuomet įplaukos į biudžetą padidėtų 320–360 mln. eurų. Priėmus tokį sprendimą, premjeras ir valdančioji koalicija turėtų atsisakyti socialinio jautrumo argumento – esą mažiausiai uždirbantiems išlaidos per mėnesį padidėtų net 8 eurais. Juk dėl didesnio gynybos finansavimo net ir skurdžiausiai gyvenančiųjų fizinis saugumas galėtų padidėti 30–50 proc. Planuodama investicijas gynybai, pridėtinės vertės mokestį Estija jau padidino nuo 22 proc. iki 24 proc., Latvija – nuo 21 iki 22 proc., o Suomija – nuo 24 iki 25,5 proc.
Kitas siūlymas – gynybai efektyviai panaudoti lengvatines paskolas, jos galėtų būti pakankamai didelės ir greičiau investuojamosi į Lietuvos gynybos sektorių. Tokios investicijos ženkliai sustiprintų Lietuvos karinius pajėgumus, būtų įdarbinta daugiau žmonių, pagreitėtų ir ekonomikos augimas. Prognozuojama, jog trečdalis investuotų lėšų per mokesčius sugrįžtų į biudžetą. Nuo vieno milijardo eurų investicijų 30 proc. grąža į biudžetą sudarytų apie 300 mln. eurų.
Dar vienas svarbus pasiūlymas – skubiai sumažinti perteklinę biurokratiją ir bent 10 proc. sumažinti tas viešąsias išlaidas, kurios tiesiogiai nesusiję su mokytojų, medikų, policininkų bei kitų svarbių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais. Peržiūrėti viešųjų įstaigų, mintančių ministerijų pinigais, tinklą.
Paskaičiuota, kad priėmus šiuos siūlymus, bendras mokestinis efektas siektų 620–650 mln. eurų, be to, ženklias sumas „išlaisvintų“ taupymo ir efektyvumo didinimo politika.
Tad bendras valdžios bei verslo pasiūlymų krepšelis jau viršytų 1,1 mlrd. eurų. Ir tai dar ne viskas.
Visuomenės bei nepriklausomų ekspertų raginimai
Atkreipiamas dėmesys į dar vieną sritį – valstybės dotacijas kaupiantiems II-osios pakopos pensijas. Valstybė šiam tikslui kasmet skiria daugiau nei 300 mln. eurų, ir ši suma vis didėja. Pati valstybė neturi sukauptų lėšų šioms dotacijoms, todėl priversta skolintis finansų rinkose, mokėdama 3–4 proc. metines palūkanas. Pasiūlymą atsisakyti šių dotacijų metų pradžioje palaikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau vėliau, paspaudus Finansų ministerijai ir pensijų fondų atstovams, buvo atsitraukta. Nuogąstaujama, kad be valstybės dotacijų iš II pakopos gali išeiti ženkliai daugiau žmonių.
Dar vienas pasiūlymas – nešvaistyti lėšų ne tik valstybės, bet ir savivaldybių lygmenyje, stabdyti projektus, kurie nėra įvertinti pasitelkus kaštų ir naudos analizę, užsukti viešinimo paslaugų finansavimo kranelius, imtis kitų taupymo priemonių. Būtų prasminga įsteigti bendrą valdžios, geriausių įmonių vadybininkų bei visuomenės atstovų komisiją, kuri teiktų Vyriausybei racionalias rekomendacijas, kaip taupyti arba supaprastinti biurokratines struktūras. Beje, Vyriausybė jau nurodė ministerijoms 5 proc. apkarpyti išlaidas kitų metų biudžete, tad pirmas pozityvus žingsnis yra žengtas.
Taigi, bendras padidintų mokesčių bei racionalesnio valstybės valdymo efektas galėtų būti iki 1,4 mlrd. eurų per metus. Ekonomistai vertina, kad Lietuvos ekonominis augimas per trejus metus (2025–2027 m.) siektų kasmet po 2,8–3,2 proc. Toks augimas lemtų didesnes metines mokestines įplaukas iki 1 mlrd. eurų. Viso dėl mokestinių pakeitimų, papildomų biudžeto įplaukų bei ūkiškesnio viešųjų finansų panaudojimo Lietuvos biudžetas galėtų pasipildyti didesne nei 2,4 mlrd. eurų įplaukų suma. Bent pusė šios sumos galėtų būti skiriama gynybai.
Tačiau kažin, ar šiam idealiam scenarijui bus lemta išsipildyti? Tikėtina, kad idėjos valingai siekti didesnio gynybos biudžeto bus atsisakyta. Seime bus svarstomi tik Vyriausybės teikiami pasiūlymai, kurie sulauks kontrargumentų, esą taip žlugdoma ekonomika. Planuojamus surinkti papildomus 500 mln. gali gerokai sumažinti naujų mokestinių lengvatų siūlytojai Seime.
Ar mokesčių sistema taps teisingesnė?
Šalyje, stiprinančioje savo gynybą, svarbios ne tik investicijos į modernią ginkluotą, bet ir didesnis teisingumo bei visuomenės solidarumo jausmas. Ar nauji mokesčiai padės siekti šių tikslų ir konsoliduoti piliečius?
Ekonomistai.lt pakalbintas Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis apgailestauja, kad atsisakyta rimtesnių, mokesčių sistemą išskaidrinančių pokyčių. „Valdžia palieka daug verslo formų – verslo liudijimus, individualią veiklą ir kitas, kur dirbantys žmonės moka mokesčius pagal skirtingus tarifus. Tikras mokestinių tarifų chaosas. Mano siūlymas buvo palikti tik tris verslo formas – tai mini įmonė, uždaroji akcinė bendrovė bei akcinė bendrovė. Mini įmonėje net ir vienas dirbantis žmogus galėtų pats save įdarbinti, mokėtų adekvačius socialinio draudimo mokesčius bei pasinaudotų neapmokestinamo pajamų dydžio privalumais. Tokiu būdu visa mokesčių sistema gerokai išskaidrėtų“, komentavo R. Kuodis.
Seimo narys Tomas Tomilinas, frakcijos „Vardan Lietuvos“ deleguotas į Mokesčių reformos grupę, yra įsitikinęs, kad progresiniai mokesčiai, skaičiuojami nuo visų, ne tik nuo darbo santykių pajamų, būtų svarbus žingsnis, siekiant tie vertikalaus, tiek horizontalaus teisingumo: „Tik mūsų frakcijos pastangomis mokesčių darbo grupėje buvo priimtas sprendimas pajamų mokesčius nuo visų pajamų. Tai, jog didesnes pajamas gaunantys daugiau prisidės prie visuomenės gerovės bei saugumo, manau bus tam tikras lūžis.“
Tiesa, „revoliuciniai“ lietuviški progresiniai mokesčių tarifai, dėl kurių sutariama, neatrodys labai įspūdingi kaimynams lenkams, kaip ir airiams ar britams, nors jie ir nepuoselėja socialdemokratinių tradicijų. Lenkijoje pirmasis pajamų mokesčio laiptelis yra 12 proc., tačiau jau nuo 26 000 eur metinių pajamų mokami 32 proc. Airijoje nuo 42 000 eur metinių pajamų mokamas net 40 proc. tarifas. Didžiojoje Britanijoje pajamoms, viršijančioms 65 000 eur (50 000 svarų) skaičiuojamas 40 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tuo tarpu Lietuvoje gaunantiems iki 82 962 eur metinių pajamų numatomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas, o aukštesnėms pajamoms – 25 proc. Panašiausia sistema yra Latvijoje, kur iki 105 300 eur metinių pajamų apmokestinama 25,5 proc. pajamų mokesčio tarifu, o aukštesnėms pajamoms jis padidėja iki 33 proc.
Kartu su mokesčių pakeitimais į Seimą atkeliauja ir II-sios pensijų pakopos taisyklių pokyčiai. Bus atverti vartai norintiems ištrūkti į laisvę iš pensijų fondų globos –pasitraukusiems nebereikės mokėti mėnesinės 3 procentų įmokos. Tačiau pasilikusius ir naujuosius šios kaupimo dalyvius valstybė vilios dotacijomis, kurios dabar siekia 30 eur per mėn., o metinė jų suma, kaip jau minėta, viršys 300 mln. „Situacija, kai valstybė skatina trauktis iš II pakopos ir tuo pat metu naujiems dalyviams žada dotacijas, atrodo išties šizofreniška“, komentuoja Raimondas Kuodis. Visų mokesčių mokėtojų pinigai bus skirti II-sios pakopos dalyviams motyvuoti, o šalies gynyba bei biudžetas per dešimtmetį praras virš 4 mlrd. eur.
Kokio rezultato laukti?
Paprastai šalyse, kuriose veikia stiprūs lobistų interesai, mokestinės sistemos keičiasi ne revoliuciniu, o lėčiausiu evoliuciniu keliu. „Nematoma laisvos rinkos ranka pati viską sureguliuos“, –- dešimtmečiais tvirtino liberalais save laikantys ekspertai. Jiems pritaria nemaža dalis politikų, kartojančių mantras apie pavojus šalies konkurencingumui bei ekonomikos tvarumui. Tačiau skylėta Lietuvos gynyba, prasti švietimo rodikliai, sparčiai blogėjanti demografinė padėtis gali ne tik pakenkti, bet ir sunaikinti šios šalies konkurencingumą. Tad priimti mokesčių pakeitimai aiškiai parodys, kiek esama valios situaciją keisti iš esmės.
……………………………………………………
