Pasaulio ekonominės prognozės 2024 -iesiems
Geopolitinių audrų blaškomos pasaulis 2024-aisiais bando stabilizuoti savųjų ekonomikų laivus. Praeitais metais JAV ir Europos centriniai bankai stabdė įsisautėjusią infliaciją didelių paskolų palūkanų inkarais. Paryžiuje įsikūrusi Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacija (EBPO) numato, jog fiskalinės pagirios po COVID-19 metais ekonomikoms „gaivinti“ skirtų trilijonų, sklaidysis iš lėto. Prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 m. padidės 2,7 proc. (palyginimui – 2023 m. didėjo 2,9 proc.). Europos šalyse ekonomikos augs nuo 0,5 iki 2 proc. o JAV – 1,5 proc.
Kita vertus, ekonomikos prognozavimas dažnai būna klaidingas. Pavyzdžiui, nors 2023-aisias buvo prognozuotas JAV ekonomikos nuosmukis, jau III ketvirtį buvo fiksuotas ženklus 4,9 proc. augimas.
Dabar daug kas prognozuoja, kad centriniai bankai jau nuo II-ojo šių metų ketvirčio skubės mažinti skolinimosi išlaidas. Tačiau šių bankų valdybos įdėmiai stebi situaciją ir dar neskelbia, kokių veiksmų ir kada ketina imtis. Daugelis procesų klostosi ne pagal ekonomikos vadovėliuose aprašytus scenarijus. Nors paskolų palūkanos JAV, Jungtinėje karalystėje, ES šalyse yra rekordinėse aukštumose, darbo rinka tebėra įkaitusi. Faktiškai nebėra bedarbystės problemos, priešingai, daugelis įmonių skundžiasi, jog negali plėsti savo veiklos, nes neranda naujų darbuotojų.
Prisiminkime paskutinį XX a. dešimtmetį, kai 1994-aisiais JAV Federalinių rezervų bankas per pusmetį padidino palūkanų normas nuo 3 proc. iki 6 proc. 1999 m. palūkanos nusileido tik iki 4,6 proc., tačiau 2000-ųjų rugsėjį jos vėl siekė 6 proc. Tad tuo metu lauktas greitas palūkanų sumažinimas užtruko beveik 7 metus.
Kita problema yra infliacija. Energijos išteklių bei maisto produktų infliacijos bangos sumažėjo, tačiau tebėra neprognozuojamos (Lietuvos maisto produktų kainos nuo 2020 m. yra padidėjusios daugiau nei 40 proc.).
Tad centrinių bankų sprendimai šiais metais bus labai svarbūs. Jeigu jie palūkanas ims mažinti per greitai, sugrįš infliacija. Kita vertus, jeigu palūkanos per ilgai išliks tokios aukštos, vėl kils ekonomikų recesijos grėsmė, ir su tuo susijusios naujos infliacijos bangos. Dalis analitikų skaičiuoja, kad jei FED-as (…..) vienu procentu sumažins palūkanų normą, tuo pačiu procentu gali padidėti viso pasaulio BVP.
Žaliavų kainos
Nafto kainos dėl sulėtėjusių ekonomikų stabilizavosi, Europa tapo mažiau priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, sparčiai auga atsinaujinančios energijos sektorius. Sausio 23 dieną WTI (…) naftos kaina buvo 74,5 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ (…) nafos kaina – 79,9 JAV dolerio. Prisiminkime, kad 2022 m. WTI barelio kaina buvo pašokusi iki 130 JAV dolerių.
Neapaisant atsinaujinančios energijos plėtros, rekordinių elektromobilių pardavimų, naftos paklausa didėja. Tarptautinės energijos agentūros duomenimis (IEA), praėjusiais metais naftos paklausa išaugo 2 mln. barelių per dieną ir pasiekė 101,7 mln. per dieną aukštumas.
Pasaulio banko žaliavų skyriaus vadovas ir pagrindinis „Commodity Markets Outlook“ ataskaitos rengėjas John Baffes tegia, kad prekybininkai, vertindami būsimas kainas, „kol kas atsisakė su karo konfliktais susijusių rizikų pervertinimo“.
„Praėjusiais metais daug prekiautojų susidegino, pervertindami naftos tiekimo sutrikimų mastą po Rusijos invazijos į Ukrainą“, – sakė Baffesas. Ir pridūrė, kad net jei dėl Vidurio Rytų tiekimo problemų „Brent“ kaina pakiltų 20 USD, jis nemanantis, kad tai turėtų esminės įtakos pasauliniam augimui: „poveikis būtų tik 0,1 procento“.
Auksas. Kaip rašo Marius Vazalis, dirbantis finansų makleriu UAB FMĮ „Mariad Capital“, 2022 m. pasaulio centriniai bankai investavo į aukso atsargas daugiausiai nuo 1950-ųjų. Per 2022 m. centriniai bankai įsigijo 1,07 tūkst. tonų aukso, o per tris 2023 m. ketvirčius – dar 800 tūkst. Tad JAV centrinio banko atsargos siekia 8,13 tūkst. tonų, atitinkamai Vokietijos – 3,35 tūkst., Italijos – 2,45 tūkst., Prancūzijos – 2,43 tūkst., Rusijos – 2,33 tūkst., Kinijos – 2,19 tūkst. tonų.
Aukso kainos neramiais laikais visada laikosi aukštumose. Šis taurusis metalas ir 2024-aisiais trauks tiek didelių investicinių fondų, tiek mažesnės rizikos ieškančių privačių investuotojų dėmesį.
Strateginės žaliavos iš Kinijos. Didelė dalis pasaulio šalių, o ypač Europos šalys, yra labai priklausomos nuo strateginių žaliavų – tokių kaip litis, kobaltas, nikelis, varis ir kt. – tiekimo iš Kinijos. Nei elektromobilių pramonė, nei atsinaujinančiai energetikai gaminamos komponentės negali išsiversti be strateginių Kinijos žaliavų. Tai milžiniška strateginė ekonominė ir geopolitinė problema. Kinijoje jau dabar gaminama daugiau nei pusė pasaulio elektromobilių, ir daugiau nei 95 proc. elektra varomų autobusų. Kinija kontroliuoja pasaulines žaliųjų technologijų grandines. „Šeši iš dešimties didžiausių pasaulyje vėjo turbinų gamintojų yra kinų kompanijos, Kinijai priklauso apie 80 proc. pasaulinių fotovoltinių panelių gamybos grandinių, taip pat prognozuojama, kad jos fotovoltinių komponentų gamybos dalis netrukus viršys net 95 proc.“, rašoma tinklalapyje „Europos žinios“.
Didžiosios automobilių gamintojos „Tesla“, „Vokswagen“, „Hunday“ yra priklausomos nuo tiekimų iš Kinijos. Ši autokratinė šalis kontroliuoja didžiąją dalį baterijų gamybai reikalingų mineralų, tokių kaip litis, kobaltas, nikelis, grafitas ir manganas. Apie 60 proc. ličio išgaunama Kinijoje. Kinijos kompanijai „Tianqi Lithium“ priklauso ir Australijoje esančios didžiausios pasaulyje ličio kasyklos „Greenbushes“ akcijų paketas.
Įdomu tai, kad Europos Komisija tik 2023 m. kovo mėn. pristatė Kritinių žaliavų aktą, kuriame numatyta strategijos gairės kaip ES šalys apsirūpins svarbiausiomis žaliavomis. Nors ši žingsnis gerokai pavėluotas, europietiško biurokratinio vėžlio pajudėjimas į priekį yra sveikintinas. Tiesa, tikslai nėra labai ambicingi. Iki 2030 m. planuojama ES šalyse išgauti iki 10 proc. kritinių žaliavų (dabar išgaunama tik 3 proc.), ir apdirbti 40 proc. strateginių žaliavų, lyginant su dabartiniais 20 proc. Turint omenyje, jog vien ličio paklausa iki 2030 m. išaugs 11 kartų, o tam tikrų retųjų metalų (pavyzdžiui, retieji žemės magnetai, kurie reikalingi elektronikai) 95 proc. išgaunama Kinijoje. Tad vadavimasis iš Rytų kaimyno geležinio glėbio gali užtrukti ne vieną dešimtmetį. Labai svarbus tampa bendradarbiavimas su Afrikos bei Lotynų Amerikos šalimis: pavyzdžiui, 41 proc. vario šiuo metu yra išgaunama Lotynų Amerikoje (Čilėje, Peru).
Maisto ištekliai
Kviečiai per 2023-uosius pasaulio rinkose atpigo apie 20 proc. JAV žemės ūkio departamentas skaičiuoja, kad 2023 m. pasaulinis derlius turėjo siekti 783 mln. tonų, o suvartojimas – 794 mln. tonų. Atsargas sudaro apie 250 mln. tonų. Pavyzdžiui, Ukrainoje iki karo būdavo pagaminama iki 33 mln. tonų kviečių, tačiau praeitas metais derlius buvo trečdaliu mažesnis – 22 mln. tonų. Eksportuojama 12,5 mln. tonų.
Nemenka problema – maisto tiekimo grandines kontroliuojančios mega korporacijos. Prieš kelis metus „The Guardian“ atliktas tyrimas parodė, kad JAV keturios didžiausios įmonės šioje šalyje kontroliuoja daugiau nei 80 proc. mėsos supirkimo bei tiekimo rinkos ir diktuoja savo sąlygas 2 mln. fermerių. Panaši situacija yra ir kitų maisto produktų tiekimo rinkose daugelyje pasaulio šalių.
Tad 2024-ieji žada būti labai įdomūs, dinamiški bei naujų ekonominių iššūkių kupini metai. Stebėsime šiuos įvykius bei dalinsimės naujausiomis apžvalgomis apie tai, kas vyksta skirtingose pasaulio šalyse.
Apžvalga parengta naudojantis „Bloomber“, „The Times“, „The Guardian“, žurnalo „Investuok“, tinklalapio „Europos žinios“ šaltiniais.
