„Įvertinę, kad darbo našumas per 50 metų išaugo du kartus, žinoma, galėtume teigti, kad ekonominį pagrindas dirbti trumpesnę darbo savaitę turime. Vakarų Europoje per tą patį laikotarpį darbo laikas sutrumpėjo 10 proc.“
Tačiau, pasak B. Gruževskio, įvyko ir kitas pokytis – padidėjo ir nelygybė. Dirbančiųjų pajamos augo nevienodais dydžiais, atsirado disporoporcija tarp daugiausiai ir mažiausiais uždirbančių žmonių.
Laidoje dalyvavęs Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas akcentavo, kad kai kurių profesijų atstovai dirba ir šešias darbo dienas: pavyzdžiui, ūkininkai per trumpesnę darbo savaitę negali atlikti visų numatytų darbų. Ir kitų profesijų žmonės kartais patiria stresą, nes per penkių darbo dienų savaitę nespėja atlikti suplanuotų užduočių.
„Darbas turėtų būti suvokiamas ne tik kaip pajamų, bet ir kaip džiaugsmo bei pasitenkinimo šaltinis. Toks supratimas vaikams turėtų būti diegiamas dar mokykloje. O jeigu darbas kelia stresą, tai yra vadybos problema“, – kitą požiūrį siūlė prof. B. Gruževskis.
Lietuvoje problemos neretai kyla dėl to, jog dabuotojai nėra gerbiami ir jų darbas vertinamas nepakankamai. O juk darbas kuria ir visuomeninius ryšius, ir tai ne mažiau svarbu nei pajamos. „Darbas turėtų būti suvokiamas kaip laimingo gyvenimo dalis“, akcentavo mokslininkas.
Šioje laidoje įdomiai diskutuota ir apie laisvalaikio vertę. Viso pokalbio garso įrašą rasite čia:
