Per patį ūkininkų protesto įkarštį Vilniuje, Mokslų akademijoje, vyko atvira diskusija „Darnus vystymasis – žmonijos išlikimo strategija. Kaip tai pasiekti?“. Diskutavo mokslininkai, aplinkosaugininkai, politikai. Įžanginiame pranešime akademikas Jurgis Kazimieras Staniškis dalijosi mintimis ir patirtimi, kurią sukaupė 2016–2021 m. dirbdamas Jungtinių tautų inicijuotoje iš nepriklausomų mokslininkų sudarytoje Globalaus darnaus vystymosi grupėje, Jis klausė: „Ar Lietuvos ekonomikoje (pramonėje, transporte, žemės, ūkyje..), valdymo organuose, švietime, moksle yra kritinė masė specialistų, kurie imtųsi įgyvendinti Darnaus vystymosi koncepciją (jam būtinas ir pakankamas sąlygas). Jeigu ne, kaip tai pasiekti?“ Į šį klausimą sureagavo prof. Boguslavas Gruževskis, LSMC vadovas. Dalijamės išsamiu jo atsakymu:
„Akademikas J. K. Staniškis savajame pranešime iškėlė 8 klausimus tolimesnėms diskusijoms. Tarp jų: „Ar turime „kritinę masę“ specialistų; ar apskritai esama politinės valios pereiti prie reguliuojamos rinkos ekonomikos; ar tam yra pasirengusi visuomenė bei valdžios institucijos? Atsakymas: „Ne, ne ir dar kartą ne!“. Maža to, kad neturime „kritinės masės“ specialistų, daugelyje sričių jų iš viso nėra. Ne tik neturime politinės valios įgyvendinti reguliuojamos rinkos principus, bet net nesusimąstome, kad tokie sprendimai yra būtini, net gyvybiškai būtini (tiek Lietuvai, tiek Europai ir visam pasauliui). Prisiminkime, kokius turime mokesčių sistemos tobulinimo aptarimo Seime rezultatus? Jokių! O juk buvo siūlomi tik kosmetiniai pokyčiai, lyginant su tuo, kas buvo pasiūlyta Pasaulio banko ir kas galėtų sudaryti sąlygas darnaus vystymosi strategijai įgyvendinti.
Daugelį nustebino, kad Pasaulio bankas, institucija, kuri nuo pat savo atsiradimo (1944 m.) plėtojo ir gynė laisvosios rinkos mechanizmus, konsultavo Lietuvos Vyriausybes dėl rinkos ekonomikos principų įgyvendinimo, dabar rekomenduoja didesnį perskirstymą ir socialiai orientuotus sprendimus. O tai neturi stebinti! Jie paprasčiausiai žino daugiau ir mato toliau. Jie supranta, kad kiekviena sistema sprogsta dėl potencialų skirtumo: visuomenėje tai yra pajamų ir vartojimo nelygybė. Todėl, stebėdami augančią nelygybę, jie suvokia jos pasekmes: tai globalaus masto socialiniai sprogimai, kurie gali ištikti demokratinį pasaulį. Šiek tiek naujausių duomenų iš Pasaulio Banko ataskaitų:
2020–2021 m. COVID-19 pandemija pastūmėjo apie 100 milijonų žmonių visame pasaulyje į didžiulį skurdą, „istorinio precedento neturintis pasaulinio skurdo padidėjimas“ (Bostono universitetas). Per tą patį laikotarpį pasaulio milijardierių kolektyvinis turtas išaugo daugiau nei 40 procentų (t. y. apie 4 tūkst. milijardų USD). Nuo 2020 m. 1 proc. turtingiausių gyventojų atitenka beveik du trečdaliai viso naujai sukurto turto. Maisto ir energetikos įmonės 2022 m. daugiau nei dvigubai padidino savo pelną, išmokėdamos 257 mlrd. USD akcininkams, tuo tarpu maisto poreikių kiekvieną dieną nepatenkindavo daugiau nei 800 mln. žmonių. Tačiau tik 4 centai iš kiekvieno pajamų mokesčių dolerio yra sumokami kaip turto mokestis.
Norėdami atsakyti į klausimą „kaip pasiekti darnų vystymąsi, kaip užtikrinti atitinkamų strategijų įgyvendinimą?“, turime iš pradžių atsakyti į klausimą: „Kam to reikia?“ Labiausiai reikia tiems, kurių pajamos vis mažėja, kurie darbo vietose negali apginti savo ekonominių interesų, kurių vaikus vis ankstesniame amžiuje ištinka depresija, kurie vis labiau mulkinami informacinių technologijų, reikia tiems, kurie rūšiuoja šiukšles, surenka savo šuniukų ekskrementus ir reguliariai dalyvauja rinkimuose, nors pažymi, kad politikais nepasitiki. Tad darnaus vystymosi labiausiai reikia tiems, kas neturi galios, kas neturi įtakos ekonominiams procesams. Supraskite, tokioje situacijoje Darnaus vystymosi strategija bus plėtojama tik kaip kosmetinė priemonė, kuri nesustabdys socialinio ir ekonominio griovimo procesų. Darnaus vystymosi strategijai įgyvendinti reikalinga esminė socialinė transformacija, o tai reiškia galių perskirstymą. Deja, istorijoje sunku rasti pavyzdžių, paliudijančių, kad tai gali vykti be prievartos ir didelių aukų.
Todėl turiu pažymėti, kad Darnaus vystymosi strategijos pagrindą, turint omenyje jos įgyvendinimo kontekstą, sudaro ne technologiniai, ne gamtosauginiai mokslai ir pokyčiai, o būtent socialiniai mokslai ir pokyčiai. Šiandien mums beveik nekyla problemų norint ką nors pagaminti, tačiau turime daugybę problemų, kaip tai pasidalinti ir efektyviai panaudoti. Informacinės technologijos, kurios taip praturtina ir palengvina žmogaus gyvenimą, vis labiau tampa jo išnaudojimo ir pavergimo įrankiu. Susidaro įspūdis, kad žmogus vis labiau konkuruoja su technologijomis, kad dirbtinis intelektas vis labiau išstumia žmogų iš ekonominės veiklos ir pilnaverčio gyvenimo. Bet tai nėra tiesa, nes ne technologijos išstumia žmogų, o technologijų savininkai. Tiesa yra ta, kad niekas nesikeičia, kaip buvo, taip ir liko: žmogus išnaudoja žmogų, nors technologijos puikiai galėtų tarnauti žmogui ir harmoningai socialinei raidai.
SPRENDIMAI
Nežiūrint globalių ekonominių ir socialinių procesų, manau, kad atskiroje šalyje (pvz., Lietuvoje) gali vykti harmoninga socialinė raida ir gali būti realizuojami Darnaus vystymosi strategijos principai. Tam reikia:
- Intelektualiai ir moraliai brandžios politinės jėgos ir jos lyderio;
- Kryptingų žiniasklaidos pastangų stiprinti atitinkamų vertybių ir nuostatų suvokimą;
- Švietimo turinio praturtinimo ir mokymo tikslų transformacijos.
Tačiau yra vienas „bet“ – tam reikia laiko, o mes Lietuvoje nuo pat 2008-ųjų (nuo Naktinės reformos, kas prisimenate) vis dar einame priešinga kryptimi, todėl bijau, kad šitą diskusiją LMA prisiminsime tik po metų ar po dvejų, kai gerb. akademikas parengs naują ataskaitą ir su dar didesniu susirūpinimu sukvies mus ją aptarti.
Tačiau, nepaisant mano skepticizmo, ne tik tikiu, bet ir žinau, kad galime Lietuvoje užtikrinti puikias gyvenimo sąlygas visiems piliečiams (nors reikėtų atsisakyti Gulbinų gyvenvietės ir panašių bolševizmo šedevrų), ir galime parodyti visam pasauliui harmoningo gyvenimo ir darnaus vystymosi pavyzdį. Juk dabar taip trūksta uždegančių pavyzdžių!
Tokias perspektyvas turi ir visa ES, jeigu valstybės sugebėtų apriboti savo egocentrinius siekius ir vardan materialinės gerovės neaukotų vertybių bei solidarumo principų. Europa buvo ir yra demokratijos ir žmogaus teisių kalvė bei gynėja, o mes esame jos dalis. Tai kas, jeigu ne mes?
Ir visai pabaigai šiek tiek lyrikos: „Daug apgaulės ir melo, bet labiausiai baugina laimės klastojimas. Kaip galima smerkti tuos, kurie siekdami malonumų padaro nusikaltimus, jeigu jiems nebuvo atskleistas pasiaukojimo ir doros grožis ir vertė?“ (reiktų paminėti cit. šaltinį)
Ir dar norėčiau pridurti. Po 2008–2009 m. krizės daug mąsčiau: „Kaip tai pasiekti?“ Kaip be prievartos, karo ir maro įgyvendinti harmoningą gamybinių santykių transformaciją ir pereiti prie darnaus vystymosi. Radau tik vieną sprendimą – žmonių dorovinės raidos stiprinimas. Kad prisidėčiau prie šio proceso, parengiau VERSLO DEKALOGĄ, kuriuo dabar ir noriu su jumis pasidalinti. Šiandien kalbėdamas šioje salėje suprantu, kad tai ilgas ir gal net utopinis kelias, tačiau pagal kvantinės fizikos dėsnius, jeigu sąmonėje atsirado mintis, ją bus galima aptikti ir materialioje tikrovėje, todėl kiekvienas galime prisidėti, kad darnumo mūsų gyvenime būtų kuo daugiau.
VERSLININKO DEKALOGAS:
1. Samdydamas žmogų, atsilygink sąžiningai: jo pasitenkinimas darbe – tai tavo ateities pelno šaltinis.
2. Nenorėk to, ko neuždirbai, kam neskyrei pastangų ir kas nėra tavo darbo rezultatas, nes tai būtų savinimasis to, kas priklauso kitam.
3. Gerbk savo gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų vartotoją, nes jis tavo gerovės pagrindas.
4. Gamindamas ar vartodamas, gerbk gamtą, nes ji – visa ko motina ir maitintoja.
5. Sandorius sudaryk ir juos vykdyk sąžiningai, jeigu nori, kad sąžiningai būtų elgiamasi su tavimi.
6. Netrokšk daugiau, nei gali uždirbti ar sukurti.
7. Turtėdamas apsižvalgyk, ar turtėja tavo Tėvynė?
8. Turtai, sukaupti nesąžiningu būdu, pirmiausia nuskurdina tave patį.
9. Nepamiršk, kad turtas, kaip ir valdžia, yra galia – naudok juos atsakingai.
10. Gerbdamas pasaulį, savo svajones ir patirdamas keliavimo džiaugsmą, nors vieną savaitę atostogauk Tėvynėje (Lietuvoje).
