„Pasauliu netikiu, pasaka tikiu, knyga tikiu“, pasakė Lietuvos prezidentas, apsilankęs šių metų „Knygų mugėje“ ir taip perfrazuodamas mugės šūkį. Kilometrinė automobilių eilė prie posūkio į „Litexpo“ parodų centrą šeštadienio rytą demonstravo tūkstančių skaitytojų ištikimybę naujai išleistoms knygoms bei jų autoriams. O man buvo smalsu ne tik apžiūrėti naujas knygas, bet ir pakalbinti jų leidėjus.
Smalsumą pažadino tik ką peržiūrėta pastarųjų kelerių metų leidyklų verslo statistika. Kasmet Lietuvoje išleidžiama 3200–5400 skirtingų pavadinimų knygų, o bendri jų pardavimai siekia 50 mln. eurų. Nustebino pandemijos metų rezultatai: 2020-ieji bei 2021-ieji įeis į leidybos įmonių istoriją kaip patys sėkmingiausi. Skaitytojai tuo metu buvo atriboti nuo kitokių pagundų – kavinių, barų, kelionių, tad elektroniniai knygų užsakymai šoko į viršų.
Gerų detektyvų ir romanų paklausa
Štai UAB „Baltos lankos“ 2020-ųjų pardavimo pajamos siekė 2,385 mln. eurų, o 2021 m. – 2,90 mln. eurų. Grynasis pelnas – 760 tūkst. ir 601 tūkst. eurų, tad grynasis pelningumas – net 31,88 proc. ir 20,69 proc.! Tiesa, jau 2022 m. leidyklos pardavimų pajamos sumažėjo iki 2,09 mln. eur, o grynasis pelnas – iki 3,43 proc. (arba 71 tūkst. eur).
„Po pandemijos, prasidėjus karui Ukrainoje, ne tik sumažėjo knygų pardavimai, bet pakeitė ir skaitytojų poreikiai: rimtesnės, gilesnės knygos ėmė dominti mažiau, o lengvesnio siužeto romanai tapo vis populiaresni“, – pasakojo mugėje Kotryna Žukaitė, „Baltų lankų“ vadovė.
Šios leidyklos redaktorių nuojauta, kokie autoriai bus pelningi, pasitvirtina. Kristinos Sabaliauskaitės istorinio romano „Petro imperatorė“, išleisto 2019 m. rugpjūtį, tiražas jau viršijo 80 000 tūkst. egz.! Pirmasis šios knygos tiražas buvo parduotas dar nė nepasiekęs knygynų lentynų (patys galite paskaičiuoti, kiek ši knyga leidyklai atnešė pajamų, jei jos pardavimo kaina, tarkim, 12 eur). O šios mugės topas – pirmasis Manto Adomėno romanas „Moneta & labirintas“, jo jau parduota virš 8000 egz. Be to, tiesiai į mugę atvežta ir antroji knygos dalis, kurios išsyk atspausdinta 5000 egz. Knygos pristatymas sulaukė anšlago, romano gerbėjai nuščiuvę klausėsi naujojo detektyvo žanro meistro, tad akivaizdu, kad tiražą reikės kartoti. Ekonomistai.lt skaičiavimai rodo, jog vien šio detektyvo pardavimai „Baltų lankų“ leidyklai gali sugeneruoti virš 200 tūkst. eur pajamų. Tai prilygsta nedidelės leidyklos metinei apyvartai.
Skaitytojai graibsto ir šios leidyklos leidžiamą Collen Hoover romanų seriją, naujausia jos dalis – „Viskas primena tave“.
Prie leidyklos stendo prisėdęs jos įkūrėjas Saulius Žukas šypsosi. Pastaraisiais metais jis vadovavo įmonei „Baltų lankų vadovėliai“, kuri šiuo metu parduodama investuotojams iš Vokietijos. Pardavimui tinkamas metas, nes 2023–2024-aisiais Lietuvoje iš naujo perleidžiami net 94 vadovėliai.
Po pandemijos terapijos – naujų nišų paieškos
Netoliese įsikūrusiame „Tyto albos“ stende taip pat linksmas šurmulys. Keli šimtai skaitytojų, susirikiavę į eilę, laukia Giedrės Žalytės autografo. Autorė tik ką pristatė savąją knygą „Gamtos terapija“: pasirodo, miškai gydo ankstyvojo prieraišumo bei kitas psichologines traumas. G. Žalytė studijavo norvegų filologiją Vilniaus universitete, keletą metų dirbo norvegų kalbos dėstytoja, vėliau baigė psichologijos bei kognityvinės ir elgesio psichoterapijos studijas. Populiariosios psichoterapijos knygos – puikus leidyklos pasirinkimas. Beje, „Tyto albos“ knygų pardavimai ankstesniais 2020 ir 2021 m. nedaug tenusileido „Baltoms lankoms“ ir siekė 1,96 mln. ir 1,99 mln. eurų. Pelningumo procentas taip pat buvo pakankamai psichoterapinis – 23,55 proc. ir 21,45 proc. Tiesa, ir šios leidyklos pajamos 2022-aisiais sumažėjo iki 1,68 mln. eur, o pelnas – iki 9,19% (tai 126 tūkst. eurų). O kiek pelno išleista knyga atneša jos autoriui? Šios leidyklos stende autografus dalijantis knygos „Ką veikia Japonija“ autorius Andrius Kleiva juokiasi: „Japonijoje mėnesį pragyventi iš šios knygos honoraro būtų sunku“.
Leidykla „Kitos knygos“ per pastaruosius metus pakilo į vidutinio dydžio leidybos įmonių kategoriją. Dar prieš 10–12 metų vienintelis įmonės darbuotojas buvo jos įkūrėjas Gediminas Baranauskas. O dabar dirba 7 etatiniai darbuotojai. „Kitos knygos“ nuo pat įsikūrimo laikėsi savo kultūrinės linijos – „leisti drąsias knygas, keičiančias požiūrį ir visuomenėje keliančias intelektines diskusijas“. 2016-aisiais išleidę mokslo populiarinimo bestselerį Yuval Harari „Glausta žmonijos istorija“, per kelis metus jie užsidirbo pakankamai lėšų kitoms knygoms rengti. 2020 m. leidyklos pajamos buvo 759 tūkst. eurų, o 2021 m. – 663,7 tūkst. Grynasis pelningumas – 36,6 proc. ir 24,5 proc. Sveikiname! Tiesa, jau 2022 m. pardavimų pajamos sumažėjo iki 481 tūkst, o grynasis pelnas iki 2%.
„2023-ieji metai nebuvo geresni. Mes neturėjome savo lentynose lengvų, populiarių romanų, kaip kitos leidyklos, – pasakoja Gediminas Baranauskas. – Kur investavome per pandemiją uždirbtą pelną? Tikriausiai jis nugulė į naujų knygų atsargas sandėlyje. Viso mūsų sandėlyje yra virš 70 000 knygų, niekaip nepavyksta jo sumažinti“.
Perkamiausia mugėje šio leidyklos knyga – Frank Herbert „Kopa“, jos parduota 11 tūkst. egzempliorių. „Iš anksto negali žinoti, kuri knyga bus žymiai labiau perkama, nei kitos. Esame įvertinę, kad kiekvienos knygos pelningumo lūžio taškas yra 1500 egz. Toliau didėjant tiražui, savikaina mažėja tiesiog geometrine progresija. Mažėja ir spausdinimo išlaidos: pasiekus tokį tiražą, jos neviršija 2,5 eur vienam egzemplioriui.“ Leidykla dažniausiai atiduoda knygas prekybos tinklams be išankstinio mokėjimo, o knygynų ar kitų pardavimo vietų antkainis neretai viršija 40–50 proc.
Beje, daugeliui leidyklų retai pavyksta parduoti daugiau nei 1500 vienos knygos egzempliorių. Jeigu ne valstybės parama, kurią pavyksta gauti dalies knygų vertimams bei leidybai, didelės dalies gerų autorių net nepavyktų išleisti.
„Po pandemijos visa knygų leidyba Lietuvoje sugrįžo į įprastus 5 proc. pelningumo rėmus, – atvirai dalijasi patirtimi Gediminas. – Jeigu tai būtų fantastiško pelningumo verslas, ateitų stambūs Vakarų investuotojai ir viską supirktų, tačiau realybė yra pakankamai kukli. Ieškome paramos, mokame autoriams vidutiniškai 15 proc. honorarą nuo knygos pardavimų. Aišku, džiugu, kad per pastaruosius metus pavyko šiek tiek užsidirbti, bet tik labai mažą to pelno dalį galime išsimokėti – visa kita lieka kaip įmonei būtina finansinė pagalvė. Štai, sakykim, kitą mėnesį gausime 50 tūkst. eurų spaustuvių sąskaitų, ir turime tuoj pat jas apmokėti. Kita vertus, esame apsisprendę laikytis savo leidybos plano ir nekreipti dėmesio į galimas krizes bei kitus iššūkius. Niekas leidyboje neuždirba, jei galvoja tik apie galimus pelnus.“
Įdomu tai, kad knygų mugėje šios leidyklose stende antra pagal populiarumą knyga buvo Rasos Navickaitės monografija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“. Vadinasi, ryškioms mokslo asmenybėms skirti lietuvių autorių moksliniai tyrimai taip pat gali būti labai populiarūs (šis tyrimas prestižinėje mokslo leidykloje buvo paskelbtas anglų kalba, po to išverstas į lietuvių kalbą).
Leidykla „Aukso žuvys“ taip pat yra pagavusi bent vieną mokslo populiarinimo laimikį. Tai istorikas Norbertas Černiauskas, kurios knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ jau 8 kartus perleista, parduota virš 8 tūkst. jos egzempliorių. Naujausia autoriaus knyga – „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ – taip pat labai suintrigavo skaitytojus.
Leidykla „Aukso žuvys“ kol kas yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga. „Mus džiugina tai, kad iš savo veiklos galime išsimokėti atlyginimus“, – kukliai finansinius rezultatus komentuoja leidyklos atstovės.
R,Paknio leidykla prieš kelis metus išleidusi Tomo Venclovos “Lietuvos istorija visiems”, jau pardavė po daugiau nei 5000 egz. kiekvienos dalies.
O leidyklos „Lapas“ užsiimta niša – architektūros istorija. Leidyklos stende Marija Drėmaitė vos spėja pirkėjams iš pakuočių traukti naujausią knygą „Jūs gaunate butą“, mugėje kainuojančią 25 eur. Architektūros istorikė su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku šioje monografijoje siekia išsiaiškinti, kaip politinis projektas suteikti kiekvienai šeimai nemokamą butą paveikė gyvenamąją aplinką, kaip šis daug metų laukiamas esminis gyvenimo įvykis užkirsdavo kelią kitoms galimoms svajonėms. Pirmasis 1000 egz. knygos tiražas jau parduotas, graibstomas ir antrasis. Perkamos ir kitos šios autorės knygos, tarp jų – „Progreso meteoras“, kurioje aprašomas socialinis-kultūrinis tarpukario virsmas, kaip pramonės modernizacija keitė Lietuvos socialinį veidą
Subsidijos knygoms atsiperka labiau nei žemės ūkiui
Geros knygos vaikams visada yra „ant bangos“. Štai leidykla „Nieko rimto“ 2020 m. pardavė knygų už 1,36 mln. eurų, 2021 m. – už 1,75 mln. eur. Net ir 2022 m. jos pardavimai buvo pakankamai stabilūs – 1,28 mln. eur. Pelningumas taip pat solidus – nuo 14,6 proc. iki 27,2 proc.
Rinkos lyderis „Alma litera“ pasižymi stabilumu – jos 2020–2022 m. pardavimai buvo virš 7 mln. eurų. O „Pegaso“ knygynų tinklas, kurį valdo UAB „ALG knygynai“, po pandemijos akivaizdžiai atsigavo: jų apyvarta 2022 m. padidėjo iki 22 mln. eurų (nuo 16,5 mln. 2021-aisiais).
Mugėje savąsias knygas pristatė ir daug nedidelių, nišinių leidyklų, kurioms taip pat pavyksta išgyventi visus rinkos pakilimus ir nuosmūkius. Pagarba joms.
Labai svarbu, kad valstybės subsidijos gero bei prasmingo turinio knygų leidybai nenutrūktų. Bendra metinė jai skiriamų subsidijų suma yra net šimtą kartų mažesnė nei žemės ūkiui, o knygų leidėjai mus „maitina“ pakankamai daug intelektinių galių teikiančiu turiniu. Beje, „Knygų mugė“ sočiai maitina ir valstybės valdomą „Litexpo“ parodų centrą, kurio 73 darbuotojų vidutinis atlyginimas yra 20–30 proc. didesnis nei vidutinis privačių Lietuvos leidyklų redaktorių darbo užmokestis.
Tad leidybos verslo moneta rieda nenuspėjamu labirintu.
